Pagal Vyriausybės patvirtintą programą, iki šių metų gruodžio 31 dienos žemės reforma šalyje turi būti baigta. Kaimo vietovėse nuosavybės teisėms į turėtą žemę atkurti patenkinta 99 ir daugiau procentų buvusių savininkų ar paveldėtojų prašymų, tačiau miestuose šis procesas net neįpusėjo. Nė kiek ne geresnė padėtis ir Panevėžyje. Čia patenkinta vos 41,33 procento buvusių žemės savininkų prašymų, rašo "Panevėžio balsas"
Visų savininkų poreikiams Panevėžyje pritrūks beveik tūkstančio hektarų, tad žmonėms teks tenkintis vertybiniais popieriais.
Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Kęstučio Vaičiūno teigimu, nuosavybės teisių į žemę atkūrimas Panevėžio apskrities kaimų vietovėse faktiškai baigtas. Apskrityje buvo pateikta prašymų atkurti nuosavybės teises į 573118 hektarų žemės, priimta sprendimų nuosavybę atkurti 568691 hektarui žemės. Apskrityje nuosavybė atkurta 99,3 procento pageidauto ploto.
Rajone žemės dar yra
K.Vaičiūno teigimu, visiškai baigti atkurti nuosavybę į žemę kaimo vietovėse trukdo tai, kad kai kurie pretendentai neatvyksta į žemėtvarkos skyrius, niekaip nesutinka su sklypų ribomis arba iki galo neapsisprendžia. Tačiau tokių vienetai.
Panevėžio rajonas užima 217834 hektarų teritoriją, prašymų atkurti nuosavybės teises buvo gauta dėl 168040 hektarų žemės. Pasak K.Vaičiūno, iki šių metų rugsėjo 1-osios natūra, išmokant kompensacijas, kitais būdais nuosavybės teisės buvo atkurtos į 167559 hektarus žemės ir patenkinta 99,71 procento prašymų.
Panevėžio rajone iki šiol dar likę 15077 hektarai laisvos valstybinės žemės, iš jos 4357 hektarai - miško.
Didelis poreikis
Panevėžio miesto teritorija - 5010,42 hektaro, tačiau visiems pretendentams joje žemės neužteks ir teks rinktis kitas nuosavybės atkūrimo formas. Pasak K.Vaičiūno, apskrities miestuose nuosavybės teisės atkurtos tik į 59,03 procento, o Panevėžyje - į 41,33 procento pageidauto ploto.
Apskrities miestuose pretendentai pageidavo atgauti 4561 hektarą, iš jų Panevėžyje - 2565 hektarus žemės. Išeitų, kad buvę savininkai norėtų pasiimti net daugiau kaip pusę miesto teritorijos, tačiau iki šiol jiems nuosavybės teisės atkurtos į 1060 hektarų žemės.
Laukia planų
Kadangi nuosavybės teisių atkūrimas, tiksliau, pretendentų prašymų tenkinimas, dar neįpusėjo, nerealu, kad reforma bus baigta Vyriausybės numatytu laiku.
„Jei miesto Savivaldybė parengs detaliuosius ir laisvos žemės sklypų planus, Apskrities administracija turėtų spėti priimti sprendimus, - sakė K.Vaičiūnas. - Tiesa, miesto Žemėtvarkos skyriui tektų atlikti milžinišką darbą. Miesto Savivaldybė žadėjo planus pateikti rugsėjį, tačiau jų kol kas nematyti. Kiek žinau, sudaryta komisija laisvoms neužstatytoms teritorijoms nustatyti, darbai vyksta ir tikimės planų sulaukti nors spalio pradžioje.
Tiesa, dar kovą buvome gavę Savivaldybės patikinimą, kad laisvų plotų nebėra, tačiau žemės savininkai manė kitaip. Kiek žinau, dabar rengiami planai maždaug 70 hektarų grąžintinų teritorijų.“
Kompensavimo būda rinks valdžia
Visiems pretendentams mieste žemės neužteks - K.Vaičiūno nuomone, trūks beveik tūkstančio hektarų. Anot jo, nesant galimybės žemės grąžinti natūra, iki 2003 metų balandžio 1 dienos pretendentai turėjo pasirinkti kitus nuosavybės atkūrimo būdus.
Jei jie rinktųsi alternatyvą - naujus 4-20 arų sklypus gyvenamųjų namų statybai, žemės lyg ir už tektų, o už likusią būtų atlyginama kitais būdais. K.Vaičiūnas akcentavo, kad savininkų nepasirinkti sklypai vėliau būtų parduodami aukcione, o jiems būtų siūlomi kiti kompensavimo už turėtą nuosavybę būdai.
Jei savininkai neapsispręs, kompensavimo būdą numatys reformą vykdanti institucija ir sprendimą priims Apskrities viršininkas. Pretendentui liks su tuo sutikti - arba ne.
Teks tenkintis vertybiniais popieriais
Anot K.Vaičiūno, pretendentams teks rinktis arba laisvą valstybinę žemę apskrities rajonuose, kurios ten tikrai yra, arba vertybinius popierius. Žemės tvarkymo departamento vadovas sutinka, kad rajonuose į patraukliausias teritorijas nuosavybė jau atkurta, o atsiskaitant vertybiniais popieriais kaina bus nustatoma ne pagal dabartinę žemės rinkos vertę, bet pagal ankstesnę, taikant nustatytus koficientus.
Kadaise hektaras žemės dabartinio „Babilono“ vietoje kainavo 2 tūkstančius litų, o dabar aras kainuoja penkis kartus daugiau. Taigi savininkas už hektarą gali tikėtis maždaug 7-8 tūkstančių litų kompensacijos vertybiniais popieriais.
Anksčiau žemės savininkams buvo siūlyta grąžinti ir buvusių nuotėkų filtracijos laukų teritoriją. K.Vaičiūnas sakė, kad turėjo būti atlikti tyrimai ir, berods, buvo nuspręsta, kad ši teritorija netinkama gyvenamųjų namų statybai, todėl ji savininkams nebus siūloma.
Gintautas Subačius
