Aurelija Žutautienė
Iš Lietuvos į Vakarų Europos šalis plūsta ne tik parduodamos moterys, bet ir nusikalstamo lytinių paslaugų verslo organizatoriai.
Tarp Vokietijoje išaiškinamų prekybos žmonėmis aukų mūsų šalies pilietės kartu su Ukrainos bei Rusijos moterimis patenka į populiariausiųjų trejetuką.
Šios tendencijos tapo viena iš Vilniuje vykstančio tarptautinio seminaro "Apsauga ir parama prekybos moterimis aukoms" temų. Seminaro tikslas - aptarti įvairias idėjas ir projektus, kuriais siekiama kuo plačiau informuoti visuomenę apie skaudųjį XXI amžiaus fenomeną, nes suteneriai vis dar sėkmingai naudojasi informacijos stoka.
Moterys - lyg prekės
Kampanijos vyriausioji koordinatorė Gunila Ekberg teigė, jog tai nėra naujas socialinis fenomenas, nes jau praėjusio šimtmečio pradžioje Europoje buvo keliamas klausimas dėl moterų iš Azijos prekybos. Jungtinės Tautos priėmė sprendimą sustabdyti žmonių prekybą, tačiau į tai nebuvo kreipiamas didelis dėmesys. Tiktai nuo 1980 metų, kuomet paaiškėjo, jog prekyba moterimis tapo itin plačiu reiškiniu, imta rimtai kovoti visame pasaulyje. Jungtinės Tautos nustatė, jog kasmet yra parduodama 1,4 milijono moterų. Tuo užsiima sąvadautojai, individualūs "pirkliai" bei nusikalstamo pasaulio atstovai. Šiuo metu prekybos formos labai išsiplėtė. Moterys parduodamos į viešuosius namus teikti sekso paslaugas, karinių pajėgų poilsiui, pornografijai, striptizų klubams bei sekso telefonu paslaugoms teikti. Daugelis moterų parduodamos elektroniniu paštu (kaip paprasčiausios prekės), per spaudą, netgi siūlant darbą namuose ir t. t. Dauguma moterų į Vakarų Europą bei Šiaurės Ameriką parduodamos iš Rytų šalių, iš vieno rajono į kitą, iš kaimo į miestą ir t. t. Šiuo metu žinoma, jog daug jaunų mergaičių iš Baltijos valstybių parduodama Šiaurės šalių vyrams. Taip pat žinoma, jog Šiaurės šalių vyrai vyksta į trijų Baltijos šalių sostinėse esančius striptizo klubus, kuriuose moterys verčiamos taip pat teikti sekso paslaugas. Reklamos ilgai ieškoti nereikia - ją gali gauti vos įsėdęs į taksi automobilį. Viešnia iš Švedijos patvirtino, jog kaip tik Vilniuje įsėdusi į taksi rado panašią reklamą.
Itin pelningas verslas
Prekyba moterimis - labai pelningas verslas. Nustatyta, jog nusikalstamos grupuotės, pardavinėjančios ne tik moteris, bet ir vaikus, kasmet gali uždirbti net iki 7 milijardų dolerių. Tokiu būdu prekyba žmonėmis tampa trečiuoju didžiausiu pelno šaltiniu po narkotikų ir ginklų prekybos. Augant verslui, plečiasi ir sekso industrija. Šis verslas nėra labai rizikingas, nes už tai numatytos bausmės nėra labai griežtos.
Aukos bijo prabilti
Kas dažniausiai tampa šio nusikalstamo "verslo" aukomis? Atsakymas gana paprastas. Daugeliu atvejų tokios prekybos aukomis tampa moterys iš blogos socialinės aplinkos, anksčiau patyrusios seksualinį smurtą ir prievartą, mažiau išsilavinusios, turinčios nedideles pajamas, gyvenančios skurdesnėse vietovėse arba rasiškai diskriminuojamos. Tokio "verslo" aukos patiria didžiulį psichologinį ir fizinį smurtą su visą gyvenimą varginančiomis pasekmėmis. Patyrusios baisius išgyvenimus nukentėjėlės vengia viešumos, nenori apie tai kalbėti. Toms, kurioms pavyko išsivaduoti ir kurios ryžosi liudyti prieš prekiautojus žmonėmis, gresia daug nemalonumų - jos gali būti net nužudytos, grėsmė laukia ir jų artimųjų. Be to, joms tenka išgyventi ir itin neigiamą visuomenės požiūrį....
Atsakomybė žmonių prekeiviams
1998 metais Lietuvos Baudžiamasis kodeksas buvo papildytas 131 (su ženkleliu 3) straipsniu, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už prekybą žmonėmis. Už asmens pardavimą ar kitokį perleidimą arba asmens įgijimą turint tikslą jį seksualiai išnaudoti, priversti užsiimti prostitucija arba gauti materialinę ar kitokią asmeninę naudą, taip pat asmens gabenimas prostitucijai į Lietuvą arba už jos ribų baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. Jeigu tai pasikartoja, bausmė tokiais atvejais tampa dar griežtesnė - nuo šešerių iki dvylikos metų nelaisvės. Taip yra Lietuvoje, o Europoje už prekybą žmonėmis taikomas bausmės vidurkis yra aštuoneri metai. Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo departamento skyriaus vedėjo pavaduotojo Igorio Bazylevo duomenimis, mūsų šalyje šio baudžiamojo straipsnio pagrindu 1999 metais buvo iškeltos 3, 2000-aisiais - 4, o pernai - jau net 16 baudžiamųjų bylų. Per devynis šių metų mėnesius iškelta 19 bylų. Papildžius Baudžiamąjį kodeksą minėtu straipsniu 62 asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, išaiškintos 53 nukentėjusios moterys. Kol kas teismą pasiekė tiktai 5 bylos (kitos yra tyrimo bei teisminio nagrinėjimo stadijoje), realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti 6 asmenys.
Vokietijoje lietuviai, prekiaujantys moterimis, užima "prizinę" vietą
Ekspertų duomenimis, per metus iš Baltijos valstybių išvežama apie 3 000 moterų, kurių pusę sudaro dailiosios lyties atstovės iš Lietuvos. Šiuo metu daugiausia moterų išvežama į Vokietiją, Daniją, Ispaniją, Angliją, Prancūziją bei Skandinavijos šalis. Pas mus atvyksta moterys iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Nuolat jaunėja tokių moterų amžius. "Populiariausios" yra nuo 15 iki 30 metų. Vokietijos pareigūnai išsiaiškino, jog "gyvąja preke" tapo ir 14 metų merginos. I. Bazylevas pateikė įdomių minčių apie tai, kas konkrečiai Vokietijoje organizuoja šį "verslą". Štai pernai Vokietijoje už prekybą žmonėmis baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 299 vokiečiai, 65 - gyvenantys Vokietijoje, bet ne šios šalies piliečiai, tiek pat turkų (jų Vokietijoje gyvena apie 2 milijonus) ir 54 lietuviai. Taigi mūsų tėvynainiai ir šioje srityje (neskaitant kitų nusikaltimų) užima "prizinę" vietą.
Pagalba aukoms
I. Bazylevas patikino, jog imamasi priemonių, kad kuo mažiau moterų ir vaikų patektų į šių nusikaltėlių tinklą. Numatytos lėšos nukentėjusiųjų, liudytojų apsaugos centrams kurti. Iki gruodžio 1 dienos didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Marijampolėje ir Alytuje - bus įrengti konsultaciniai telefonai, kad bet kuri nukentėjusioji galėtų kreiptis teisinės ar psichologinės pagalbos. Yra pasiūlymas paskutiniajame šių metų ketvirtyje įkurti specialų fondą, kuris remtų aukas. Lietuvos Vyriausybei taip pat pateiktas pasiūlymas dėl Koordinacinio prekybos žmonėmis prevencijos komiteto (jo sudėtyje - įvairūs valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai) sudarymo.
