Lietuvos Generalinė prokuratūra, gavusi susirūpinusių piliečių prašymą, stropiai domėjosi, nuo ko prieš 80 metų mirė patriarchas Jonas Basanavičius – plaučių uždegimo ar lenkų pasikėsinimo. Vėliau mūsų prokurorai padėjo Rusijos teisėsaugininkams demaskuoti islamo teroristę lietuviška pavarde ir angelišku veidu. Tačiau tirdami svarbiausią nepriklausomos Lietuvos bylą – Medininkų žudynes – pareigūnai trypčioja vietoje, iki šiol visuomenei pateikia vieną ir tą pačią šio tarptautinio teroro akto versiją, kuri nesikeičia jau beveik 19 metų.
1991-aisiais Medininkų pavadinimas pasaulyje sukeldavo panašius jausmus, kaip šiandien Katynė. „Ūkininko patarėjas" svarsto, kodėl amerikietiška Baltijos šalių sovietinės okupacijos nepripažinimo deklaracija, kurios 70-ąsias metines neseniai paminėjo JAV ambasada Vilniuje ir Lietuvos politikai, 1991 m. liepos 31-ąją neapsaugojo lietuvių muitininkų ir policininkų nuo žudikų kulkų.
Kulkos būtų pramušusios ir šarvus
„Medininkų muitinės postas yra kelyje į Minską. Nuo sienos su Baltarusija šitą postą skiria 3 km 800 m, o nuo Medininkų kaimo - apie 2 km. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad šitas antpuolis iš esmės skyrėsi nuo ankstesnių, kai muitinės postai būdavo deginami, gadinami, laužomi, plėšiami ir visa kita. Šiuo atveju pats vagonėlis nepaliestas. Valstybinė vėliava kaip pakabinta, taip ir plevėsuoja. Ji neišniekinta. Visas smurtas buvo nukreiptas į žmones. Koks pirmas vaizdas? Šaudyti gulintys, suguldyti ant žemės žmonės. Visi šūviai paleisti iš viršaus į apačią. Rastos penkios kulkos, 12 tūtelių nuo kulkų ant grindų ir viena - lavono drabužiuose. Balistikos specialistų nuomone, kulkos pagamintos 1968-1969 metais. Šaudyta iš automatinio ginklo (irgi seno modelio). Ekspertų, specialistų nuomone, šitie ginklai nebegaminami nuo 1974 m. Kulkos - 7,62 mm kalibro. Taip pat nebegaminamos. Ir tokios keistos, kaip ekspertai sako, pailgos, pramušančios šarvus" (iš LR generalinio prokuroro Artūro Paulausko kalbos Seimo neeiliniame plenariniame posėdyje 1991 m. rugpjūčio 1d.). Tokias kulkas JAV pareigūnai vadina „cop killers" („policininkų žudikėmis"), nes jos kiaurai perskrodžia standartinę neperšaunamąją liemenę ir ekskavatoriaus kaušą. Šias kulkas iki šiol mėgsta naudoti Kolumbijos narkotikų baronai, rusų mafija ir Rusijos specialieji daliniai – „Alfa“, „Vimpel“, „Vitiaz“, „Grom“, RF gynybos ministerijos generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) ypatingieji būriai („mirties eskadronai“).
Egzekucijos ginklų kalibras
„Beveik visais atvejais Katynės aukų mirties priežastis buvo šūvis į galvą (pakaušį). Ištyrus kulkų įskriejimo angas kaukolėse paaiškėjo, kad šaudyta iš pistoletų, kurių kalibras mažesnis nei 8 mm. Pavyko netgi nustatyti tikslų kalibrą - 7,65 mm. Firminiai ženklai, išgraviruoti ant šaudmenų, rastų Katynėje, leidžia tvirtinti, kad šoviniai pagaminti Vokietijoje 1922-1931 metais. Po Versalio taikos sutarties Vokietijoje šaudmenys nebuvo paklausūs, todėl firma „Genschow" pistoletų šovinius eksportavo į kaimynines šalis - Lenkiją, Baltijos valstybes, Sovietų Sąjungą. Negalima atmesti, kad savąsias šio kalibro šovinių atsargas sovietai papildė, kai raudonoji armija 1939 m. užgrobė ginklų sandėlius Rytų Lenkijoje" (Tarptautinės komisijos Katynės žudynėms ištirti liudijimas, skyrius „Ginklai, naudoti šaudant lenkų karininkus ir pareigūnus", 1943 m.).
Tik vykdė įsakymą
Katynės miškuose netoli Smolensko atkasę masines kapavietes, kruopštūs vokiečiai atkreipė dėmesį, kad, nors nužudytų lenkų karininkų rankos ir buvo surištos, bet prieš mirtį jie buvo apsirengę milinėmis su antpečiais, medaliais ir visais skiriamaisiais ženklais, uniformų kišenėse palaikų tyrėjai rado laiškų, dienoraščių, medinių ir sidabrinių dėžučių cigaretėms laikyti, pypkių kandiklių su išraižytomis savininkų vardų ir pavardžių pirmosiomis raidėmis, išskutinėtomis vienodomis datomis (1939 m.) ir tuo pačiu vietovardžiu „Kozelskas" (šio Rusijos Kalugos srities miesto vienuolyne buvo laikomi 1939 m. raudonosios armijos sučiupti belaisviai lenkų kariai). Enkavėdistai netgi leido prie duobių vedamiems lenkų karininkams melstis- kai kurių atkastų griaučių pirštikauliai mėšlungiškai gniaužė pažaliavusius kryželius ir rožinius. Religiniais, tautiniais simboliais, asmeniniais aukų daiktais budeliai nesidomėjo - 1991 m. Medininkuose vėliavų neplėšė, 1940 m. Katynėje antpečių nedraskė. „Nothing personal" („Nieko asmeniško"), - pasakytų Čikagos gangsteris. „Tik draugo Stalino (Gorbačiovo, Putino, etc.) įsakymas",- pridurtų Leningrado čekistas.
Vietinio kraujo keršto versija
Rusijoje šį pavasarį nukritus Lenkijos elitą į Katynės memorialą skraidinusiam lėktuvui, lenkų visuomenė nelaimės priežasčių suskato ieškoti tarp savųjų - esą „skrydžių baimės kamuojamas diletantas", šalies prezidentas Lechas Kaczynskis vos ne į nugaras kumščiavo lakūnus, kad tie nepalankiomis gamtos sąlygomis leistųsi į uždarytą oro uostą, o paskutiniai krentančio Lenkijos prezidentinio lėktuvo įgulos žodžiai buvo ne malda ir širdį veriantis atodūsis: „O, Jėzau!“, bet šlykštūs rusiški-mongoliški keiksmai, kurie, kaip ciniškai tvirtino rusų „ekspertai“, liejosi iš lakūnų ir netgi Lenkijos užsienio reikalų ministerijos diplomatinio protokolo tarnybos vadovo (etiketo žinovo!) lūpų. 1991 m. pirmasis Medininkų bylą tyręs prokuroras Algimantas Astaška ir vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis abejojo, ar nusikaltimo priežastys - politinės, ragino dėl Medininkų skerdynių „neskubėti kaltinti" Maskvos: gal esą tai buvęs tik vietinės reikšmės kraujo kerštas – baltarusių milicininkai taip išliejo neapykantą ant Lietuvos pasieniečių dėl 1991 m. gegužės 18 d. jų nušauto ginkluoto Lietuvos sienos pažeidėjo - BSSR vidaus reikalų ministerijos Varanavo rajono apylinkės inspektoriaus kapitono Aleksandro Fijasio. Per 19 metų Lietuvoje nė karto rimčiau nenagrinėta, kodėl žudynės vyko tuomet, kai JAV prezidentas Džordžas Bušas tėvas (George Bush Sr.) lankėsi Maskvoje, sovietų prezidentas-reformatorius („not former, but reformer communist") Michailas Gorbačiovas ieškojo ekonominės paramos Vakaruose, o Didžiojo septyneto šalys reikalavo, kad M.Gorbačiovas pirmiau įrodytų, jog kontroliuoja padėtį Sovietų Sąjungoje.
Politikai keičiasi, geopolitika - amžina
1991 m. JAV prezidentas Dž.Bušas tėvas, nepaisydamas kai kurių savo patarėjų atkalbinėjimų, labai suartėjo (vartojant dabartinio Amerikos vadovo Barako Obamos (Barack Obama) žodyną, perkrovė santykius) su M.Gorbačiovu. Boriso Jelcino vadovaujama RSFSR norėjo tiek savarankiškumo, kiek pajėgs apžioti (kaip dabartinė Aleksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija), o nepriklausomybę paskelbusią ir jos atkakliai nesutikusią atšaukti Lietuvą nuo Maskvos keršto turėjo saugoti (nelyginant NATO sutarties 5-asis straipsnis) amerikietiška Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo deklaracija (jos 70-ąsias metines Vašingtono aikštėje Vilniuje neseniai pompastiškai paminėjo JAV ambasada ir Lietuvos politikai). Tačiau šis skydas neapgynė 14-os 1991 m. sausio agresijos aukų ir septynių Medininkuose nužudytų pareigūnų. Vakarai tylėjo arba net užjautė M. Gorbačiovą dėl „separatistų" jam keliamų rūpesčių.
JAV prezidentas vaišino Kijevo kotletu
1991 m. rugpjūčio 1 d., praėjus vos parai po Medininkų tragedijos, Dž. Bušas, viešėdamas Ukrainoje, pasakė ilgą kalbą, kurią JAV žurnalistai pavadino „Kijevo kotletu". Pasauliui dar neatsipeikėjus nuo žinios apie sukruvintą Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos SSR pasienį, Dž. Bušas perspėjo ukrainiečius „nesižavėti savižudišku nacionalizmu (suicidal nationalism)" ir neatsiskirti nuo Maskvos. Gausiai cituodamas Šventąjį Raštą ir apaštalų laiškus tikintiesiems, Dž. Bušas tvirtino, kad amerikiečiai nerems tų, kurie siekia nepriklausomybės tenorėdami „centrinę tironiją pakeisti vietiniu despotizmu". JAV vadovas taip pat ragino gerbti nerusiškų, neslaviškų respublikų mažumas (rusus, lenkus, žydus), o svarbiausia - kurti harmoningą, Rusijos vadovaujamą ateities suverenių respublikų sąjungą pagal formulę „12+3" (tos trys - tai „ypatingą statusą" turinčios Baltijos šalys).
Į laidotuves atsiuntė konsulą iš Leningrado
Tiesa, vėliau, kai Kremlius, norėdamas pagąsdinti pasaulį, kas gali atsitikti, jeigu M. Gorbačiovo neliks, apsikvailino, leido į politinę sceną 1991 m. rugpjūčio pabaigoje trims dienoms įžengti urviniams stalinistams iš “Valstybinio ypatingosios padėties komiteto" ir Sovietų Sąjungos griūtis tapo nebesuvaldoma, Dž.Bušas staiga prisiminė esąs Baltijos šalių draugas ir net nurodė pergabenti vienintelį išgyvenusį po Medininkų žudynių pareigūną – muitininką Tomą Šerną - į Amerikos karinę bazę Vokietijoje, kur T.Šerną gydė geriausi JAV chirurgai. Tačiau į Medininkų aukų laidotuves JAV administracija atsiuntė žemą pareigūną - Džeką Gosnelą (Jack Gosnell), tuometinį Amerikos generalinį konsulą Leningrade. Dabar jis yra tarptautinio Skriabino fondo valdybos narys. Nežinia, kieno garbei tas fondas taip pavadintas – kompozitoriaus Aleksandro Skriabino ar buvusio SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro Viačeslavo Skriabino-Molotovo.
Nedėkingi rusų prokurorai
Lietuvos Generalinė prokuratūra visus 19 metų dejuoja, kad Rusijos teisėsaugininkai nepadeda tirti Medininkų bylos, dėl to ji įstrigo. Kodėl Lietuvos prokurorai ir saugumiečiai, leidę Rusijos „kolegoms" drauge tardyti neva į islamą atsivertusią, čečėnus iš rusų vergovės išvaduoti susirengusią įtariamą teroristę mirtininkę Eglę Kusaitę, mainais nepareikalavo iš Kremliaus slaptųjų tarnybų atvirai iškloti viską, ką jos žino apie Medininkų žudynes? Dabar Lietuvos teisėsauga iš klaipėdietės E.Kusaitės daro Kremliaus propagandai naudingą NATO ir Rusijos žvalgybų lėlę. Panašią į Matą Hari, garsiąją Pirmojo pasaulinio karo dvigubą šnipę. Arba į Aną Čepmen-Kuščenko (Anna Chapman -Kushchenko) – Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos agentę Amerikoje , kartu su kitais devyniais išaiškintais rusų šnipais neseniai Austrijoje iškeistą į rusų suimtus JAV žvalgus. Jeigu rusai iš principo neišduoda kitų šalių teisėsaugai savo piliečių, tai Boleslavo Makutinovičiaus, Česlavo Mlyniko, kitų pagrindinių Medininkų bylos įtariamųjų apklausa ir teismas galėtų vykti „neutralioje" šalyje – pavyzdžiui, Amerikos keleivinį lėktuvą Škotijoje 1988 m. gruodžio 21 d. susprogdinęs Libijos režimo agentas Libijos diktatoriaus Muamaro Kadafio reikalavimu buvo teisiamas Olandijoje.
Nebeliko senosios čekistinės dvasios
Lietuvos Generalinė prokuratūra laikosi versijos, kad netikėtai užkluptus pareigūnus Medininkuose 1991 m. iššaudė Rygoje ir Vilniuje dislokuoti Rusijos ypatingojo milicijos būrio (OMON) smogikai. Po Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofos rusų omonininkai kol kas kaltinami tik apiplėšę žuvusius lenkų politikus, ištraukę iš lavonų kišenių mokėjimo korteles ir girtavę už šiuos iš dangaus nukritusius pinigus. Nebeliko senosios kagėbistinės „nieko asmeniško" dvasios.
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
Pernai Vokietijos suvienijimo proga Berlyne susitikę buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas ir JAV eksprezidentas Džordžas Bušas smagiai pokštavo. 1991 m. liepos 31 d. Maskvoje šiedu kadaise įtakingi politikai į aštrius žurnalistų klausimus apie Medininkų žudynes atsakinėjo surūgusiais veidais. Scanpix nuotr.
