Gydytojas Artūras Zubrickas pastebi, kad palyginus su praėjusiais metais, šiemet traumų yra vidutiniškai 40 procentų mažiau. Gydytojas svarsto, kad taip yra dėl to, nes žmonės dažniau būna namuose dėl karantino.
Vis dėlto plikledis rytais lemia, kad vis tiek yra besikreipiančių dėl traumų, kurias patyrė paslydę:
„Šiek tiek dėl karantino žmonių judėjimas yra sumažėjęs, vidurkis lyginant su praėjusiais metais yra sumažėjęs apie 40 procentų. Iš tų 60–70 žmonių kurie kreipiasi dėl traumų ar nelaimingų atsitikimų, šiuo metu, kokie 20 kreipiasi dėl paslydimo.“
Nukenčia dažniausiai nebūtinai senjorai
Dažnai vyrauja mąstymas, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau paslysta bei susižeidžia žiemos metu, tačiau gydytojas atvirauja, kad didžiausia pacientų grupė yra vidutinio amžiaus žmonės:
„Vyrauja dažniausiai vidutinio amžiaus žmonės, kurie ryte eina į darbą, o vakare iš jo grįžta, būna labai daug traumų pakeliui į darbą. O vyresnio amžiaus, čia būna labiau savaitgalinės traumos, kai močiutės į bažnyčią eina. Jaunų žmonių visos audinių struktūros yra tampresnės, elastingesnės, jos atsparesnės kinetinei energijai, bet jeigu yra vyresnio amžiaus žmogus, būna ir osteoporoze serga, retesni kaulai, užtenka tada ir nedidelio smūgio, kad lūžtų kaulai.“
Traumą gali nulemti ir lytis
A. Zubricko teigimu, nors vasarą traumų dėl didesnio žmonių aktyvumo ir būną daugiau, tačiau žiemą beveik visų traumų mechanizmas yra vienas – slidumas, slidi kelio danga ar šaligatvis.
Dažniausiai paslydus nukenčia čiurna, raiščiai. Gydytojas atkreipia dėmesį ir į tai, kad žmogus krisdamas instinktyviai tiesia rankas už savęs, kad bent kiek sušvelnintų, smūgį ir galėtų atsiremti, tačiau taip galima susižeisti ir rankas: gali lūžti dilbio kaulai, tai vadinama lūžiu tipinėje vietoje.
Traumatologas pastebi, kad moterys turi didesnę riziką krisdamos susilaužyti dilbio kaulus:
„Moterims dažniau būna tipinės vietos (dilbio) lūžiai dėl įvairių hormoninių apykaitų ta vieta yra šiek tiek silpnesnė.“
Apsisaugoti padės neskubėjimas
Gydytojas akcentuoja, kad svarbiausias dalykas į kurį reikia atkreipti dėmesį, jei nenorime paslysti yra patogi, tinkama žiemos sezonui avalynė.
Taip pat A. Zubricko manymu vertinga yra prieš išeinant į lauką įvertinti kelio dangą, o jau išėjus nevertėtų skubėti ar net bėgti.
„Kas dažniausiai atsitinka: bėga žmogus į autobusą, per perėją. Tos kelios sutaupytos sekundės, gali reikšti, kad pusę metų liksite nedarbingas. Gatvėje galite paslysti, jus gali partrenkti“, – drausmina traumatologas.
Pargriuvus svarbu išlaikyti blaivų protą
Gydytojas pastebi, kad įvykus traumai svarbu nugalėti stresą, nes pirmas kelias akimirkas žmogus gali neadekvačiai elgtis:
„Bando stotis, bando deformuotą koją minti. Svarbiausia nusiraminti, įvertinti traumos lokalizaciją, apsižiūrėti kas įvyko, įvertinti ar galima priminti koją, ar yra deformacija. Žinoma, jei yra deformacija iš karto griebtis pagalbos: kviesti pagalbą arba aplinkinių žmonių arba telefonu greitąją kviesti. Kai kuriais atvejais gali padėti tik specializuotoji pagalba.“
Jei jaučiate, kad koja ar ranka nelūžo, sąnarys neišsinarino ir gydytojo pagalbos nereikia, A. Zubrickas rekomenduoja vis tiek pasirūpinti skaudama vieta:
„Jeigu viskas atrodo gerai, bet vis tiek skauda, rekomenduojamas tausojantis režimas ir šaldyti sumuštą vietą. Dvi paras sumuštą vietą reikėtų šaldyti. Į rankšluostėlį įvynioti ledukų, šaldytą žuvį ar kažką ką turime po ranka, ir pridėti prie sutrenktos vietos. Šaltis turi būti malonus, nedeginantis, uždėjus tiesiogiai ledą, gali atsirasti odos nušalimas. 10–15 minučių laikyti, su kelių valandų pertraukomis ir taip tris keturis kartus per parą pašaldyti.“
Taip pat galima naudoti įvairius vaistininko parekomenduotus tepalus traumai tepti. O jei praėjus trims, keturioms dienoms skausmas nepraeina ar net didėja, sutrinka tam tikros vietos funkcija, traumatologas rekomenduoja kreiptis į gydytoją.
