Regina MUSNECKIENĖ
Zigmas Kalvaitis iš Junkilų kaimo (Kelmės rajonas) vaismedžius skiepyti pradės tik gegužės viduryje. Ankstesniais metais skiepydavo kovo pabaigoje. Šiemet, pavėlavus pavasariui, dar neatšoko medelių žievė.
Skiepys grįžęs iš Anglijos
Z. Kalvaitis medelius skiepys po poros savaičių, grįžęs iš Anglijos, kur lanko dukrą. Pavasarį jam prasideda pats darbymetis. Agronomo paslaugos prašo kaimynai, draugai, giminaičiai.
Ankstesniais metais vaismedžius skiepyti pradėdavo kovo pabaigoje. Darbus baigdavo iki balandžio vidurio. Šiemet ilgai buvo šalta. Pavasaris į Lietuvą slinko labai lėtais žingsniais. Nespėjo atšokti vaismedžių žievė. Todėl ir medelių skiepijimas nusikėlė.
Geriausia skiepyti į laukines obelis
Skiepų Z. Kalvaitis pasiima iš savo sodo. Po didžiųjų šalčių nusipjauna šakučių. Jas laiko šaltame ir drėgname rūsyje.
Jo sode auga daugiausia tradicinių lietuviškų veislių obelų. Yra viena kita kanadietiškos, estiškos, rusiškos veislės.
Pasak agronomo, lietuviškame sode turi būti ir ankstyvųjų, ir rudeninių, ir žieminių veislių obelų, kad beveik apskritus metus būtų galima mėgautis vaisiais.
Vaismedžių žinovas sako, jog geriausia pasisodinti miškinių obelų ir prie šakų prigydyti norimos veislės skiepą. Miškinės obelaitės paprastai būna labai stiprios, gerai prigyja. Tik jas iškasant nereikėtų pažeisti šaknų.
Kitas būdas – pasodinti antaninių obuolių sėklų. Iš jų išauga taip pat labai patvarūs vaismedžiai. Tuomet jų rūšį galima pakeisti skiepais. Obelys būna atsparios ligoms ir šalčiams, nesuserga vėžiu.
Skiepais galima šiek tiek atnaujinti ir senas obelis. Jei stora obels šaka, sodininkas prie poskiepio pritvirtina po kelis įskiepius. Skiepytos šakos paliekamos, o kitos išgenėjamos.
Daugelis jaunus sodus veisiančių žmonių perka sodinukus iš medelynų ar turgaus. Neretai šie vaismedžiai būna seniau iškasti. Šaknys apdžiūsta, todėl sunkiau prigyja. O kartais iš viso nunyksta. Vaismedžiai kainuoja po 20 – 25 litus. Pigesnis būdas gerą ir įvairų sodą įsiveisti skiepijant.
Sodininkas pastebėjo, jog kriaušės prigyja geriau negu obelys.
Skiepai keliems tūkstančiams vaismedžių
Liepos mėnesį Z. Kalvaitis pradės skiepyti slyvas, vyšnias ir trešnes. Šiems vaismedžiams naudos žalius skiepus. Pasak sodininko, gerų slyvmedžių galima įsiveisti įskiepijant kaukazietiškas slyvas.
„Statistikos nevedu, – sako sodininkas. – Tačiau per gyvenimą esu įskiepijęs kelis tūkstančius medelių. Skiepai prigijo beveik šimtu procentų.“
Z. Kalvaitis medelius skiepija tradiciniu, išbandytu požieviniu būdu. Poskiepyje padaro pjūvį. Atlupa vienos pjūvio pusės žievę. Užkiša įskiepį. Prie jo atgal priglaudžia žievę ir apvynioja plėvele. Po to plėvelę apvynioja špagatu – taip pritvirtina skiepą.
Per kelis mėnesius skiepas prigyja. Rugpjūčio mėnesį nuima plėvelę. Skiepo šakelė jau būna prigijusi, sužaliavusi ir šiek tiek paaugusi. Nurišta šaka per likusią vasaros dalį sustiprėja ir pasiruošia žiemoti. Beje, skiepų sėkmę labai lemia tepalas. Jeigu jis geras, skiepai prigyja sėkmingiau.
Agronomas apgailestauja, kad dabar kaimuose beveik nėra žmonių, mokančių skiepyti medelius. Anksčiau šį darbą daugelis mokėjo. Vaismedžius skiepijo Zigmo seneliai ir tėvai. Adomaičių kaime dar auga jo tėvo skiepytų šimtamečių obelų.
Z. Kalvaitis išmokė vaismedžius skiepyti savo žentą. O pats praktikavosi besimokydamas agronomijos. Dėstytojai žiemą liepdavo prisipjauti karklų šakelių ir mokydavo skiepyti keliais būdais.
Sodas šalia daugiabučio
Z. Kalvaitis dirbo agronomu, vėliau direktoriaus pavaduotoju kolūkyje. Pagių kaime, prie keturbučio namo, įveisė sodą. Dalį sodinukų pirko, dalį išaugino paskiepydamas į laukinius medelius. Išaugo apie 60 obelų. Praėjo keli dešimtmečiai. Z. Kalvaičio pasodintas sodas šiek tiek apnyko. Tačiau obelys dar ir dabar veda vaisius.
Sodininkas prisimena eksperimentą. Uošvių sode vienai obeliai į skirtingas šakas prigydė dvylikos skirtingų veislių įskiepius. Tačiau veislės susikryžmino – sunku buvo suprasti, kur kokia rūšis. Daugiau tokių eksperimentų nekartojo.
Agronomas apgailestauja, jog dabar sodai pasidarė kaip ir nemadingi. Kaimo gyventojai labiau linkę puošti namų aplinką dekoratyviniais medeliais, žaliomis vejomis.
Tie, kurie turi iš anksčiau didesnius sodus, nežino, kur dėti obuolių. Pats sodininkas turi dvidešimt obelų. Bet obuolius tenka šerti gyvuliams. Už šiuos vaisius supirkėjai mažai moka. Neverta net lenktis jų rinkti. O dar reikia nuvežti prie kelio, laukti, kol supirkėjai atvažiuos.
Todėl padarė išvadą, jog neverta turėti didelio sodo. Geriau – kelias gerų patvarių veislių obelis.
