„Nepavyko pasiekti jokių susitarimų ar bendro veikimo modelių. Akivaizdu, kad vienas pagrindinių šios partijos atstovų ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas taiko labai aukštus skaidrumo standartus. Norisi tikėtis, kad juos taiko ne tik kitiems, tačiau ir sau“, – pirmadienį feisbuke paskelbė A. Mazuronis.
Jis teigė nebematantis prasmės toliau tęsti pokalbių apie bendrą darbą.
„Pono Zuoko brėžiami skaidrumo bei moralės standartai, tiek jam kovojant dėl tarybos narių balsų mero rinkimuose, tiek toliau užimant mero pareigas, tiek ir dabar – vertinant pastarojo meto teismų sprendimus, bei iš to formuluojant patarimus pareigas einantiems politikams, man, kaip Darbo partijos pirmininkui ir partijos bendruomenei yra per aukšti“, – rašė A. Mazuronis.
„Tenka konstatuoti, kad Artūras Zuokas yra tiesiog per daug skaidrios reputacijos politikas. Nenorime teršti jo reputacijos, todėl nematome prasmės toliau ieškoti sąlyčio taškų“, – pridūrė jis.
Apeliacinis teismas praeitą savaitę pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje.
„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.
A. Zuokas po nuosprendžio rašė besididžiuojantis savo valstybe „kuri išlaikė labai rimtą egzaminą, leisiantį mums visiems žengti į tikros, o ne korumpuotos demokratijos etapą.“
„2018 metais paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje konstatuota, kad labiausiai nuo „MG Baltic” nukentėjęs žmogus yra A. Zuokas. Ši pažyma buvo pateikta Seimo Nacionalinio saugumo komitetui ir ji atskleidė, kaip verslo struktūros kišosi į politinius procesus ir kaip buvo nuspręsta mane eliminuoti, pasitelkiant nuo koncerno priklausančius prokurorus bei teisėjus“, – feisbuke praėjusią savaitę rašė A. Zuokas.
Pats A. Zuokas 2008 metais buvo nuteistas dėl bandymo papirkti Vilniaus savivaldybės tarybos narį Vilmantą Drėmą.
Spalio pabaigoje posėdžiavusi partijos „Laisvė ir Teisingumas“ taryba įpareigojo darbo grupę bendrauti su Darbo partija kurti koalicijai bei ruoštis rinkimams.
Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis BNS tuomet teigė, kad „Laisvės ir teisingumo“ bei Darbo partijos politinis darinys būtų alternatyva nepalaikantiems nei konservatorių, nei socialdemokratų.
Kiek anksčiau į Darbo partiją dėl galimo susijungimo kreipėsi partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovai.
Darbo partija parlamente turi aštuonių narių frakciją, „Laisvė ir teisingumas“ neturi atstovų Seime.
Visuomenės nuomonės apklausos šioms partijos žada maždaug po 3 proc. balsų.
Kitąmet Lietuvoje vyks prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai.
