Gašlūnai, nusitaikę į mažamečius vaikus, labai nenoriai sėda už grotų. Savo kaltę jie stengiasi sušvelninti, apeliaciniuose skunduose nurodydami įvairiausias savo poelgių priežastis arba kaltę versdami ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams ar bylą nagrinėjusiems teisėjams.
Patyčų objektas
„Darbštus, lėto būdo, neturintis savo nuomonės, (...), priklausomas nuo alkoholio“... – tokią charakteristiką apie Žeimelio seniūnijoje (Pakruojo raj.) gyvenantį Artūrą R. (vardas pakeistas) teismui pateikė seniūnijos administracija. O „lėto būdo“ Artūras į teisiamųjų suolą sėdo, nes buvo apkaltintas mažametės seksualiniu prievartavimu.
Viename Žeimelio seniūnijos kaime gyvenantis Artūras – vyras pačiame jėgų žydėjime. Tačiau dirbo, kaip toj dainoj, „tik į lopšį“ – su sugyventine Vaida (vardas pakeistas) susilaukė penketo vaikų, jų auginimą ir maitinimą palikdamas savo gyvenimo draugei. Vaikus pripažino, tačiau savo pavardės jiems duoti nesiteikė. Pats mieliau kilnodavo bokalą – vienas ar su sugėrovais ir mirkdavo vietinėse užeigose.
Na, o kai toks ne itin kokios išvaizdos girtuoklis šlitinėja kaimo gatvėmis, nenuostabu, kad tampa ir pajuokos objektu. Ypač vaikų. Taigi, kartu su kitais vaikais iš nuolat girto Artūro pasišaipydavo ir 12-metė Dovilė (vardas pakeistas).
Kartą sutikęs Dovilę nuošalioje vietoje, netoli pieninės, Artūras, matyt, „sumaišęs“ ją su suaugusia moterimi, nusitempė į netoliese esančius apleistus kultūros namus ir, paguldęs ant palangės, ėmė mergaitę grabinėti, bučiuoti, net bandė numauti kelnes. Tačiau Dovilė nepasidavė – kad ir prispausta, apgraibomis suradusi lentą su vinimis, drožė apgirtusiam akiplėšai per ranką. Kol ištvirkėlis atsitokėjo, mergaitė spėjo pabėgti.
Gal būtų apie tai niekas ir nesužinojęs, tačiau Artūras prie mergaitės prikibo ir dar kartą –nutaikęs progą, kai mergaitė su draugėmis ėjo iš mokyklos, čiupo ją į glėbį ir, prispaudęs prie stulpo, ėmė bučiuoti, kišo rankas po drabužiais ir vėl pabandė numauti Dovilei kelnes. Anot mergaitės, jai pasisekė pabėgti, kai gašlūnas pats ėmė mautis savo kelnes.
Į namus mergaitė grįžo verkdama ir viską papsakojo tėvui bei motinai. Šie kreipėsi į policiją.
Įžiūrėjo tik tvirkinimą
Už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su mažamete buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Artūrui pateikti kaltinimai dėl seksualinio mažametės prievartavimo (LR BK 150 str. 4 d.). Po kruopelytę buvo renkami įrodymai, kurių Šiaulių apygardos teismui pakako, kad Artūrui kaltinimų nepakeistų. Pernai liepą vyras buvo nuteistas 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš jo dar buvo priteista nukentėjusiosios naudai 8000 litų.
Tiek Šiaulių apygardos teisme, tiek apeliaciniame skunde Artūras tvirtino, jog mergaitės jis seksualiai neprievartavęs ir apskritai jokių jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadaręs. Esą Dovilė jį apkalbėjusi, o jos šeima tik norėjusi iš to pasipelnyti. Girdi, net ir liudininkų nėra, kurie galėtų patvirtinti, kad jis mergaitę seksualiai prievartavo.
Kaip visiems žinoma, darant tokius nusikaltimus, niekas nieko nekviečia „laikyti žvakės“. Tiek tyrėjams, tiek teisėjams tenka kliautis nukentėjusiųjų ir kaltininkų aiškinimais ir spręsti, kaip kvalifikuoti ištvirkėlio veiksmus. Šiaulių apygardos teismas Artūro veiksmus kvalifikavo kaip mažametės prievartavimą, tačiau neseniai Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Artūro skundą, šiek tiek kitaip nei Šiaulių apygardos teismas įvertino surinktus apelianto kaltės įrodymus ir liudininkų parodymus. Artūro veiksmai buvo įvertinti kaip mažamečio asmens tvirkinimas (LR BK 153 str.), nes teisėjai nutarė, jog vyras mergaitę tik tvirkino, o ne prievartavo.
Todėl nuteistajam bausmę sušvelnino – paskyrė 2 metus nelaisvės. Tačiau už grotų Artūrui keliauti neteks, nes teisėjų kolegija nusprendė bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, o nuteistąjį „įpareigojo namuose būti nuo 21 iki 6 valandos ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo“. Apeliacinis teismas iki 2000 litų sumažino ir nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą.
Mikrorajono siaubas
Šių metų balandžio pradžioje teismo verdiktą išgirdo ir Kaune, Dainavos mikrorajono mažamečių siaubu pramintas Elvinas Plaga (20 m.). Jis kone penkis mėnesius šiurpino dukteris auginančius tėvus. Pirmasis pedofilo išpuolis buvo užfiksuotas 2011 metų spalio viduryje. E. Plaga savo aukas dažniausiai nusižiūrėdavo prie prekybos centro „Molas“, pasekdavo jas ir, kai mergaitės įeidavo į laiptinę, užpuldavo jas iš nugaros pusės. Viena ranka čiupęs už burnos, grasindamas sumušti ar net užmušti, iškrypėlis kišdavo rankas po kelnaitėmis, į mergaičių tarpkojus. Kuo būtų tie grabaliojimai ir smurtas pasibaigęs, galima tik spėlioti, mat tuos šlykštūno sumanymus vis kas nors sukliūdydavo – aukos, kad ir išsigandusios, šaukdavosi pagalbos.
Kai sunerimę tėvai vienas po kito ėmė kreiptis į policiją, buvo peržiūrėti prekybos centro prieigose esančių vaizdo kamerų įrašai. Viena nukentėjusioji užpuoliką atpažino. Pareigūnai ėmė vynioti nusikaltimų kamuolį.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo suskaičiuotos net aštuonios E. Plagos aukos.
Teisme iškrypėlis raitėsi kaip ungurys, kad tik gautų švelnesnę bausmę. Tvirtino neva rūkydavęs „žolę“, tad, girdi, paskui nebežinodavęs ką daro, jokio lytinio pasitenkinimo nesiekęs, ir, apskritai, girdi, tik norėjęs apiplėšti tas mažas mergaites, kurios vaikšto be tėvų priežiūros...
Tačiau Kauno apygardos teismas pedofilo veiksmus įvertino kaip mažamečių seksualinį prievartavimą ir skyrė E. Plagai 5 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę – kiekvieną nusikalstamą veiką įvertinęs didesne už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumą.
Trims nukentėjusiosioms buvo priteista po 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti, vienos nukentėjusios mergaitės tėvams po 3000 litų, o dar vienos aukos motinai – 120 litų turtinei žalai atlyginti.
Bausmę sumažino
Tačiau nuteistasis su paskirta bausme nesutiko ir su savo gynėju advokatu Evaldu Liutvinsku suraitė skundą Apeliaciniam teismui. Girdi, apygardos teismas netinkamai įvertino padarytas E. Plagos nusikalstamas veikas, o be to, niekas iš nukentėjusiųjų, girdi, jokių stresų nepatyrė, nes viskas vyko greitai, tai ir jokių žalų atlyginti nereikėtų. Neva jaunuolis – bent jau iš vienos nukentėjusiosios – tenorėjęs tik atimti mobilųjį telefoną...
Lietuvos Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šį skundą, jį patenkino iš dalies. Teisėjų kolegija konstatavo, jog E. Plagos „padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai“, tačiau vaikinas yra „teigiamai charakterizuojamas“, „prisipažino, ką padaręs ir nuoširdžiai gailisi“, „niekada nebuvo nė mažiausio pagrindo suabejoti E. Plagos papildomu dėmesiu mažamečiais“, nutarė sušvelninti pirmos instancijos skirtą bausmę. Ištvirkėlis turėtų kalėti 4 metus. Teks atlyginti ir nukentėjusioms priteistą neturtinę žalą. Apeliacinis teismas tik panaikino Kauno apygardos nuosprendžio dalį, kuria iš E. Plagos vienos mergaitės tėvams buvo priteista po 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
