Ar galite įsivaizduoti internetą be „Google“? Ši geniali dviejų studentų sukurta paieškos sistema neseniai atšventė dešimties metų jubiliejų. Įkūrėjai – buvę Stanfordo universiteto studentai – Larry Page ir Sergey Brin gali džiaugtis uždirbtais milijardais. Tik kyla klausimas, ar „Google“ laukia dar vienas auksinis dešimtmetis?
Rugsėjo 2 d. pasaulį išvydo naujas kompanijos projektas – interneto naršyklė „Chrome“. Paprastas ir neerzinantis įdiegimas, minimalistinis „Google“ dizainas ir didelė sparta kris bet kuriam vartotojui į akį.
Kodėl nuosava interneto naršyklė „Google“ tokia svarbi ir kuo ji patraukė visuomenės dėmesį? Nepaisant daugybės „Google“ siūlomų naudingų ir dažniausiai nemokamų programų bei portalų, 96 procentus pajamų (16,4 mlrd. dolerių) koncernas uždirba iš taip vadinamos kontekstinės reklamos. Ši reklama rodoma vykdant paiešką „Google“ arba naršant kitus tinklapius, kuriuose įdiegti kontekstinės reklamos baneriai.
Labiausiai „Google“ nerimą kelia faktas, jog reklamų verslas veikia per konkurentės „Microsoft“ interneto naršyklę, kurią pasaulyje naudoja maždaug trys ketvirtadaliai vartotojų.
„Microsoft“ aplenkė „Google“ keturiomis dienomis, išleisdama antrą bandomąją „Internet Explorer 8“ versiją. Naujoje programoje integruota galimybė naršyti privačiai („InPrivate”), kuomet sesijos informacija („cookies“, failai ar aplankyti puslapiai) nėra išsaugojami. Analitikai pastebi, kad naujoji konkurento Microsoft naršyklė gali daryti didelį poveikį rodomai reklamai, taigi tiesiogiai ir „Google“.
Nors įplaukos iš reklamos sudaro beveik visas koncerno pajamas, „Google“ siūlo ir daugybę kitų paslaugų: virtualių žemėlapių, palydovinių žemės ir net galaktikų nuotraukų, mobiliųjų telefonų, video portalų ar reklamos paprastuose laikraščiuose bei radijuje.
Jeigu atvykote į naują miestą, turite kompiuterį ir ieškote artimiausio restorano ar parduotuvės – vargu ar pirktumėte popierinį žemėlapį, nes daug patogiau informacijos ieškoti „Google Maps“. Vartotojams ši paslauga nekainuoja – ją apmoka žemėlapyje rodomų reklamų užsakovai. Šia strategija „Google“ siekia įsiskverbti į sunkiai išmatuojamą vietinę skelbimų rinką, kurioje ankščiau karaliavo vietiniai laikraščiai ar reklaminiai leidiniai.
Netrukus turėtų pasirodyti ir mobilieji telefonai paženklinti „Google“ vardu. Telefonai naudos operacinę sistemą „Android“. „Google“ stacionarių įrenginių rinkoje jau įsitvirtinęs – dabar metas užkariauti mobiliąją reklamos rinką. Su sava operacine sistema greičiausiai nebus sunku į mobiliuosius telefonus instaliuoti ir visą „Google“ programų paketą, kaip pvz. „Gmail“, „Maps“ ar „Earth“, kurios ypač reikalingi keliaujant.
2006 metais už nežinomą kainą „Google“ nusipirko mažą, keturis darbuotojus teturinčią kompaniją, kuri siūlė teksto redaktorių internete. Jau 2007 metais interneto paieškos milžinas pristatė teksto redaktorių „Google docs" – tiesioginį konkurentą „Microsoft Office“ programai. Nauja buvo tai, jog dokumentai bei pati programinė įranga yra saugomi internete, o ne vartotojo kompiuteryje.
Minėti kompanijos produktai yra tik maža dalis „Google“ pasiūlymų. Tačiau reikia pripažinti, kad ne viskas virsta auksu, prie ko „Google“ prisiliečia. Todėl teigti, kad kompanija išgyvens dar vieną auksinį dešimtmetį būtų per drąsu. Pavyzdžiui, reklamos klientai duagiausia yra į siaurą klientų ratą orientuotos mažos ir vidutinės įmonės.
Reklamos pardavimai brangiai (už 1,7 mlrd. dolerių) įsigytame video portale Youtube nėra įspūdingi. Mobiliojo interneto rinkoje „Google“ taip pat susiduria su stipria kompanijų „Nokia“ bei „Vodafone“ konkurencija.
Tačiau ne konkurentai paieškos milžinui kelia didžiausią pavojų. „Google“ tikslas – surinkti kuo daugiau informacijos apie vartotojus visame pasaulyje. Jau dabar kompanijos serveriuose saugomi milžiniški privačios informacijos kiekiai. Paaiškėjus, kad su šia informacija elgiamasi netinkamai, arba įvykus dideliai duomenų vagystei, „Google“ dėl kritusio vartotojų pasitikėjimo galėtų turėti didžiulių problemų.
