Šiandien minime 133-iąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines. Kartu tai laikas, kai baigiasi šeštą kartą vykęs - ir pavykęs! - tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“.
Didžiojo menininko M.K.Čiurlionio provaikaitis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius, kamerinio ansamblio „Nepaklusnieji“ vadovas, pianistas Rokas Zubovas skeptiškai žvelgia į visa, kas vyksta dangstantis M.K.Čiurlionio vardu. „Dažniausiai jis naudojamas ne paties kompozitoriaus, bet renginio labui“, - sakė LŽ kalbintas muzikantas. Tačiau visą vasarą trunkantis Druskininkų festivalis, pianisto nuomone, yra vienas iš nedaugelio, kuriame rūpinamasi žymaus menininko atminimu, o ne savimi.
R.Zubovas teigia, jog visą vasarą vykstantis renginys gražiai išaugo: tapo turtingesnė, didesnė jo programa, sulaukiama vis daugiau svečių iš užsienio - ne tik dalyvių, bet ir klausytojų. „Akivaizdu, kad rasta graži gija, kaip garsinti M.K.Čiurlionio vardą tarptautinėje plotmėje“, - kalbėjo pianistas. Kaip labai svarbų festivalio įvykį muzikantas įvardijo M.K.Čiurlionio studijų savaitę. Užsieniečiai lektoriai, parengę paskaitą rimtai konferencijai Lietuvoje, sugrįžta prie jos ir svečiose šalyse. Panašiai elgiasi ir mūsų kompozitorių kūrinių išmokę užsienio atlikėjai. „Dėl vienintelio koncerto jų nesimokoma, tad vėliau kūriniai suskamba ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, - aiškino jis.
Padėkos koncertu
Šiandien žymiojo menininko muziejuje Druskininkuose bus apdovanoti moksleiviai, rašinių ir eilėraščių konkursų laureatai, bus atidaryta jų darbų paroda. Rytoj SPA „Vilnius Sana“ salėje vyks baigiamoji festivalio šventė. Per rengėjų padėkos koncertą skambės gražiausios Lietuvos kompozitorių dainos.
M.K.Čiurlionis yra parašęs tik kelias dainas, tačiau jis buvo pirmas kompozitorius, ypač daug dėmesio skyręs liaudiškai dainai. Koncerto pradžioje klausytojai išgirs jo lietuviškas dainas, pritaikytas fortepijonui. Vėliau skambės kitų kompozitorių - Juozo Gruodžio, Balio Dvariono, Algimanto Raudonikio - kūriniai. Dainuos Virginijus Noreika ir jo mokiniai solistai Jovita Vaškevičiūtė bei Jevgenijus Chrebtovas.
Gerai žinomas pianistas R.Zubovas, Pradžios šventėje pasveikinęs festivalį M.K.Čiurlionio preliudais, per šį koncertą atliks lietuvių liaudies dainų išdailas fortepijonui.
M.K.Čiurlionio reabilitacija
Dabar sunku įsivaizduoti, kad dar šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį M.K.Čiurlionis nebuvo pripažintas sovietinės valdžios. Už galimybę oficialiai atlikti jo kūrinius reikėdavo gerokai pakovoti. Dukra Danutė Čiurlionytė pradėjo skelbti straipsnius, kad kompozitorius buvo „geras, iš liaudies“, nes rinko liaudiškas dainas. Pirmą kartą į Filharmonijos sceną pakylėti M.K.Čiurlionio kūrybą ryžosi kompozitorius ir pianistas B.Dvarionas. Net slapta susimokyta prieš to meto valdžią: bus paskelbta, kad jis tarp kitų atliks keletą kompozitoriaus kūrinių. Koncerto dieną B.Dvarionas sunegaluos, o į jo vietą prie fortepijono sėsis jaunutis pianistas ir muzikologas Vytautas Landsbergis. Kadangi šio repertuare - vien M.K.Čiurlionis, programos bus neįmanoma skubiai pakeisti. Taip įvyks visas M.K.Čiurlionio kūrinių rečitalis.
Obelų sode
1965 metais buvo atgaivinta M.K.Čiurlionio koncertavimo forma - fortepijono vakarai obelų sode. Kompozitorius skambindavo namelyje Druskininkuose, o sode po obelimis įsitaisę namiškiai klausydavosi jo muzikavimo. „Dabar jau trečius metus pats rengiu Obelų sodo koncertus Čiurlionio namuose“, - sakė R.Zubovas.
M.K.Čiurlionis - fotografas ir fluksistas
M.K.Čiurlionio kūrybinis gaivalas nešykšti naujų atradimų. 2005-aisiais paaiškėjo, kad egzistuoja Čiurlionis fotografas. „Jis greičiausiai buvo lietuviškos meninės fotografijos pradininkas. Žinome, kokia buvo fotoaparato, nuotraukų ryškinimo kaina. O jis ima ir fotografuoja mirgantį jūros vandenį“, - pasakojo R.Zubovas.
Visa, ką M.K.Čiurlionis veikdavo, netrukus virsdavo kūrybiniu aktu - ar kai žaisdavo su vaikais, ar tiesiog eidavo keliu su bičiuliu. „M.K.Čiurlionis yra net pavadintas pirmuoju fluksistu („Fluxus“ - išeivio Jurgio Mačiūno meninis judėjimas), nes visa jo veikla virsdavo meninės formos tapsmu“, - teigė pianistas.
Pasak R.Zubovo, žinoma ir apie literatūrinius menininko mėginimus. Tačiau jie neišliko arba dar nėra atrasti. M.K.Čiurlionis laiške broliui pasakoja nešęs savo veikalą į vieną Varšuvos redakciją. Redaktorius, perskaitęs tekstą, nužvelgė jaunuolį nesuprasdamas - genijus jis ar idiotas. „Pirmasis kūrinio sakinys skamba taip: „Daktaras, įsidėjęs savo akį, pažvelgė į mane ir pasakė, kad esu visiškai sveikas ir galiu drąsiai žingsniuoti į gatvę.“ Kafka, ar ne?“ - juokdamasis klausė M.K.Čiurlionio provaikaitis. Ėjo 1901-ieji...
Druskininkų kurortas pianistui R.Zubovui siejasi su darbu, o ne su poilsiu. „Ilsėtis jame teko tik du kartus. Vieną sykį - žiemą. Aplankė vienas nuostabiausių patyrimų. Ką tik iškritęs sniegas, ramybė, miškų takeliai...“ - prisiminimais į žavingą metą sugrįžo muzikantas. Tačiau turėdamas laiko po renginių R.Zubovas su žmona Sonata visuomet stengiasi kuo ilgiau pasilikti pušų prieglobstyje.
Paklaustas, ar M.K.Čiurlionis netiesiogiai nuolat gyvenęs jų namuose, R.Zubovas atsakė, jog jokio kulto šeimoje nebuvo. „Aišku, šeimoje gyvavo noras, kad kas nors iš jaunesniųjų rinktųsi muziko kelią. Visi keturi provaikaičiai lankė muzikos mokyklą. Tačiau vyresnieji vėliau iš jos išėjo. Likau paskutinė galimybė, tad mane, jauniausią, prispaudė kaip reikiant“, - juokėsi pianistas. Pasak jo, iš visų pradedančių muzikantų sunkiausia yra pianistams. „Smuikininkai, violončelininkai vos pramokę ima griežti ansambliuose, dalyvauja kitoje veikloje. Visi kartu. O pianistas - vis vienas ir vienas. Jei mėgsti žmonių draugiją, bendravimą, būna labai sunku“, - kalbėjo R.Zubovas.
Meno savaitgalis
Po Druskininkų festivalio R.Zubovo laukia Nida. Ateinantį savaitgalį ten jo ir bendraminčių kolektyvas „Nepaklusnieji“ rengs nedidelį, bet savitą kultūros ir menų savaitgalį. Jo pavadinimo „ARTerija“ žaismė simbolizuoja meno erdvę ir gyvybės šaltinį. Penktadienį bus vienintelis vakarinis koncertas, o šeštadienį renginiai truks dvylika valandų ir baigsis tik trečią nakties.
„Tai lyg piligriminė kelionė per kultūrines Nidos erdves - „Aikos“ galeriją, „Agilos“ teatrą, Thomo Manno namus, liuteronų bažnyčią. Kas valandą skirtingose vietose vyks vis naujas koncertas. Pasirodys bardai, kameriniai kolektyvai, chorai. Naktinėsime prie „atviro mikrofono“, stebėsime šokio spektaklius ir vaizdinio meno instaliacijas. Labai platus kultūrinis spektras“, - pasakojo savaitgalio „ARTerija“ rengėjas.
Mindaugas Klusas
