Vilniaus „Lietuvos ryto“ snaiperis Martynas Gecevičius su skauduliu širdyje prisimena pralaimėtą LKL pusfinalio seriją Kauno „Žalgiriui“ ir prognozuoja „sausus“ didžiojo ir mažojo finalų rezultatus. „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ norės kuo greičiau baigti seriją, sezoną ir važiuoti atostogauti“, - Balsas.lt tikino gynėjas.
Netradiciniame LKL pusfinalyje su Kauno „Žalgiriu“ pralaimėjimas lemiamoje dvikovoje Vilniuje skaudžiai smogė LKL reguliariojo sezono lyderiams „Lietuvos ryto“ krepšininkams. Vienas iš sostinės komandos lyderių M. Gecevičius pripažįsta, kad tai buvo kone skaudžiausias pralaimėjimas karjeroje.
„Išeini į aikštę, žaidi, viskas užsimiršta. Esame profesionalai, gauname už tai pinigus. Sezonas nesibaigė. Žaidžiame toliau krepšinį, turime užbaigti sezoną. Negalime sakyti, kad nebežaidžiame, važiuojame namo atostogauti. Turime atlikti savo darbą iki galo. Kaip yra, taip“, – su kartėliu kalbėjo šį sezoną LKL vidutiniškai po 10,2 taško pelnantis, 2,7 kamuolio atkovojantis ir 2,7 rezultatyvaus perdavimo atliekantis M. Gecevičius.
– Ar kalbėjote apie tą pusfinalio seriją su „Žalgiriu“ komandos viduje?
– Tą patį vakarą pakalbėjome, vėliau dar pakalbėjome. Šiaip stengiamės apie tai negalvoti. Turime dar likusių rungtynių – reikia Vieningoje lygoje žaisti, reikia kovoti su Prienų klubu dėl LKL bronzos. Kiekvienas apie tas rungtynes kasdien ir taip pagalvoja apie tai paimdamas kamuolį į rankas.
– Bronzos medalis – tokio dar neturėjote?
– Taip. Su Stepu (Steponu Babrausku, - red.p.) ir kalbamės, kad turėjome LKL auksą, sidabrą, dabar gal turėsime ir bronzą. Visuomet ieškai kažko teigiamo toje neigiamoje situacijoje. Tik tą bronzą reikės dar laimėti.
– Prienų komanda – neparankus varžovas?
– Nemanau. Visų pirma, jiems dabar tris savaites mūsų reikia laukti. Nežinau, kam geriau. Jie be rungtynių, o mes žaisime tuo metu Vieningoje lygoje. Manau, kad mums kažkiek geriau. Parankus ar neparankus? Šįmet visos komandos mums buvo neparankios.
– „Neptūnas“ visus tris kartus šį sezoną įveikė Kauno „Žalgirį“. Ar galime tikėtis intrigos finale?
– Mano nuomone, bus 4:0. Gal vieną pergalę gali pavykti išplėšti klaipėdiečiams. Žalgiriečiai norės greičiau baigti seriją, sezoną ir važiuoti atostogauti.
– O kaip bus mažajame finale?
– Manau bus 3:0 mūsų naudai.
– Vilniaus „Lietuvos rytą“ nuo VTB Vieningosios lygos pusfinalio skiria vienintelė pergalė. Ketvirtfinalio serijoje su Liubercų „Triumf“ iki trijų pergalių pirmaujate 2:0. Ko tikitės pusfinalyje?
– Galvojome, kad bus Maskvos srities „Chimki“, bet jie dukart jau nusileido „Nižnij Novgorod“ komandai. Tai šios poros nugalėtojas ir bus mūsų varžovas pusfinalyje.
– Eurolygos finalo ketverto atomazga nustebino?
– Eurolygos finalo ketvertai niekada nestebina. Jis tuo ir įdomus, kad yra nenuspėjamas. Manau, kad „Maccabi“ yra pelnyti čempionai. Kas žaidžia iki galo, kovoja, tas ir laimi.
– Apmaudu, kad „Olympiacos“ nepateko į finalo ketvertą?
– Aišku. Dvejus gerus metus žaidžiau už šį klubą. Aišku, jiems gal šiek tiek nepasisekė, kad žaidė ketvirtfinalyje su Madrido „Real“, bet galbūt patys kažko nepadarė.
– Saulius Štombergas teigia, kad „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ komandų lygis šį sezoną ne toks kaip anksčiau. Kur priežastys?
– „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ gal paėjo atgal... Lietuviai žaidžia panašūs kaip visuomet, gal net kai kurie geresni, o užsieniečiai būdavo tokie, kurie tempia komandą. Tam „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ pirkdavo užsieniečius, kad padėtų kažkuo. Dabar „Žalgiris“ visą sezoną žaidė su vienu užsieniečiu, ko turbūt istorijoje nėra buvę, o pas mus irgi yra užsieniečių, bet ne visais klubas patenkintas. Lygis ir susideda iš tokių dalykų. Kažkiek aišku ir kitos komandos sustiprėjo. Žodžiu vieni aukštyn, kiti žemyn. Taip gavosi.
– Gali sau leisti Šarūnas Jasikevičius komentuoti Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą. Kokios pats esate nuomonės apie jį?
– Tokių dalykų pats niekuomet nekomentavau. Tai – trenerių darbas. Jie žino, ko jiems reikia, ko ieško, kuriuos žaidėjus mato komandoje. Treneris išsirenka savo žaidėjus. Klube taip pat prie vieno trenerio gali žaisti 30 minučių, o kitas net neims tavęs į komandą. Tas pats ir rinktinėje – jei treneris nemato tavęs savo schemose, tai kam imti ir kankinti. Jie atsirinko pagal save. Manau, kad labiausiai ieško antro įžaidėjo, kas pakeistų Mantą Kalnietį.
– Buvo netikėtų pavardžių?
– Ne. Tiesiog kai pasako 27 ar daugiau pavardes, atsiranda jaunimo, kurio nei tikėjaisi, nei žinai. Tai – įžaidėjo paieškos. Jei būtų užtikrintas antras įžaidėjas, gal nebūtų tiek kandidatų, gal ir tos antros rinktinės.
– Nuolat diskutuojama dėl mūsų šalies rinktinės skaudulio – įžaidėjo pozicijos. Kodėl ši problema apskritai atsirado?
– Mano nuomone, viskas prasideda nuo sporto mokyklų. Vadovai reikalauja iš trenerių rezultatų. Norint užauginti įžaidėją, reikia leisti jam siausti, kurti aikštėje ir daryti tai, ką turi daryti. Net kai aš žaidžiau, o tai jau buvo prieš 10 metų, būdavo deriniai, pasakai derinį, atlieki perdavimą ir viskas. Pats nekuri. Gal kažkas kažkur nedirba individualiai. Įžaidėjas turi būti stiprus individualiai, gerai varytis kamuolį, greitas. Gal mažai su tuo dirbama? Nesmerkiu sporto mokyklų dėl to, bet kažkur problema yra.
