Šį straipsnį reikia skaityti turint galvoje, kad jį sąmoningai rašau norint pakenkti spektaklio visuomenei.
„Be abejo, mūsų laikai labiau vertina reginį nei daiktą, kopiją nei originalą, atvaizdavimą nei tikrovę, išorę nei būtį“. (Feuerbachas) O kiek mes pasikeitėm? Šiuo metu pasiekta ekonomikos viešpatavimo socialiniame gyvenime fazė į bet kokios žmogaus veiklos apibrėžtį įnešė akivaizdų nuopuolį, nurodantį perėjimą iš būti į turėti. Dabartinė fazė, nusakanti visišką socialinio gyvenimo užgrobimą remiantis ekonomikos pasiekimais, stumia į visuotinę kaitą nuo turėti į atrodyti, iš kurios bet koks veiksmingas „turėti“ privalo būti išreikštas visuotiniu prestižu ir aukščiausiomis pareigomis. Tuo pačiu metu bet kokia asmeninė tikrovė tampa socialine, tiesiogiai priklausiančia nuo visuomeninės valdžios, kurią ji ir suformavo.
Kas stabdo mūsų visuomenės ugdymo mechanizmą, ar jis kažkieno yra sąmoningai sustabdytas? Kol mūsų valstybės daugelis intelektualų, kartu su politikais paskendę „politinėse pelkėse“ ir beieškantys išėjimo iš tamsių politinių koridorių, tauta tampa spektaklio auka. Mes pasiekėm jau tą stadiją, kada prekė visiškai okupavo visuomeninį gyvenimą. Matomas ne tik santykis su preke, bet vien jis ir tematomas. Kur dingo mūsų kasdienybes analitikai, kritinio mąstymo atstovai? Dėl intelektualų trūkumo, dėl intelektualinės drąsos ir minties laivės ribojimo spektaklis egzistuos ir tauta toliau bus protiškai skurdinama. Gyvename laisvoje demokratiškoje valstybėje, pačiu, istoriškai žvelgiant ramiausiu laikotarpiu, bet visuomenė vis tiek išlieka sudaiktinta, įrodinėjanti savo intymų santyki su preke. Tas nuolatinis siekimas atrodyti užima mūsų visą erdvę ir nepalieka vietos mūsų moralinėms vertybėms. Virstame nejautriais robotais kuriems 1000 žūtis ne tragedija, o tik statistika.
Akademinės klikos ir tamsuomenė
Kas dėl to kaltas, kad mes tokie „robotai“? Aš labai tikiu humanitarinių ir socialinių mokslų jėga ugdant mūsų visuomenę, nes tik tokie mokslai kaip filosofija, istorija, sociologija, politikos mokslai mums padeda kritiškai įvertinti erdves tarp praeities ir dabarties. Todėl skubu apkaltinti mūsų valstybės humanitarinių ir sociologijos mokslų akademines klikas. Mano manymų tokios klikos kurios yra uždaros ir savo tikslų siekiančios grupės, kurioje svarbiausiais, bruožais laikomi lojalumas, palaiko akademinių tamsuomenių egzistavimą. Tokios nomenklatūra besiremiančios klikos niekada neprisileis kitokio, kitaip mąstančio. Kodėl tai yra blogai? Mano manymų tai stabdo bet kokį progresą mūsų visuomenės ugdymui keisti, jos stabdo bet kokias permainas, nes jeigu nėra opozicijos tokiose klikose visiškai išnyksta kritinis mąstymas. Nesuprantu kaip mūsų visuomenę gali ugdyti tokios savo tikslų siekiančios akademinės klikos. Jos palaiko visuomenės spektaklį.
Tokios klikos dažnai žlugdo jaunus intelektualius studentus, kurie nebijo protestuoti prieš juos kontroliuojančias struktūras, todėl, kad tokioms klikoms nenaudinga turėti opozicijos, nes įsivėlę į kovą galį ją pralaimėti ir visuomenė pramerktų akis. Todėl dažnas jaunas intelektualus studentas emigruoja. Ir pats blogiausias reiškinys, kad yra visada žmonių norinčių patekti į šitas klikas, čia manau yra pralaimėjo ženklas, nes tikrai visada galima viską pakeisti tik reikia nuosekliu darbu įrodyti savo tinkamumą dirbti valdžioje. Ar galima tokias klikas nugalėti? Tokių nomenklatūrinių klikų svarbiausias dalykas yra ryšiai per juos reikėtų ir kirsti, izoliuoti klikas ir jas išviešinti. Per tokias klikas Lietuviai visada ir jausis nepilnaverčiai, susigūžę, pikti ir užsidarę savo pasaulyje, reikia nebijoti žodžio laisvės, savo darbdavių, valdžios ir viršininkų. Nebūkime prekės, reklamos fetišistais. O kai p. Leonidas Donskis pasakė „įmanoma gyventi normalaus, oraus, gerbiamo ir save gerbiančio žmogaus gyvenimą“. Taip gyvendami ir jausdamiesi gerai, tikrai sužlugdysim tokias klikas kurios palaiko spektaklio visuomenę.
