Praėjusiais metais Eurolyga pirmą kartą paskelbė naujas transliavimo teisių įsigijimo taisykles. Pagrindinė sąlyga – transliacijos gali būti vykdomos tik nemokamai, nepriklausomai nuo to, ar jas įsigis komercinis ar nacionalinis transliuotojas.
Dėl šios priežasties interneto žiniasklaidos asociacijai (IŽA) vadovaujantis Arnas Marcinkus LRT skirtą valstybės pagalbą įsigyjant Eurolygos teises vadina „neteisėta“.
„Šiuo atveju, komerciniai transliuotojai buvo pasiruošę tokias paslaugas teikti ir transliuoti Eurolygą vartotojams nemokamai prieinamose platformose. Tai patvirtina trys nepriklausomi transliuotojai dalyvę konkurse. Nepaisant to, jie komerciškai pagrįstai konkuruoti negalėjo dėl netinkamai panaudotos valstybės paramos“, – sako IŽA vadovas.
LRT taryba sprendimą sveikina
LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis portalui tv3.lt sako, kad Eurolygos transliavimo teisių įsigijimas LRT buvo svarstomas jau ne vienerius metus.
„Taryboje esu nemažai metų ir praktiškai kiekvienais metais tas klausimas iškildavo. Tarybos nariai remdavo direktorių, kodėl LRT neturi Eurolygos teisių. Jiems žiūrovai nuolatos primindavo, kad jūs turite pareigą, čia vienas iš svarbiausių sporto renginių, kodėl jūs netransliuojate“, – aiškina žurnalistas.
Jo nuomone, įsigiję varžybų transliavimo teises LRT jokių įstatymų tikrai nepažeidė, o veikiau atvirkščiai – padarė tai norėdami kuo pilniau įgyvendinti nacionaliniam transliuotojui keliamus reikalavimus.
„Ir įstatyme tai yra apibrėžta, kad vienas iš misijos aspektų yra sportas. O sutikite, kad Eurolyga yra vienas iš tų (renginių – aut. past.), kur žiūrovai jau laiko, kad jeigu tai ne misija, tai kas tada yra. Be abejo LRT transliuoja ir tokias varžybas, kurios nepritraukia tiek daug žiūrovų, bet nacionalinį sportą turime remti ir tai darome“, – tv3.lt situaciją komentuoja L. Gadeikis.
Pateiktas skundas Europos Komisijai
IŽA ir žiniasklaidos grupė „All Media Lithuania“ dar birželio mėnesį kreipėsi į Europos Komisiją (EK) su skundu, kuriame teigiama, jog LRT Seimo skiriamas finansavimas neatitinka griežtų Europos Komisijos nustatytų reikalavimų valstybės pagalbai.
Dabar A. Marcinkus teigia, jog pastarieji įvykiai tik dar kartą įrodo, jog šis skundas turėjo pagrindą.
„Europos Sąjungos teisė teigia, kad valstybė gali nuspręsti remti visuomenei svarbių paslaugų teikimą, jeigu rinka negali pasiūlyti tokių paslaugų be valstybės įsikišimo. (...) Šiuo konkrečiu atveju valstybės parama buvo panaudota situacijoje, kurioje valstybės intervencija buvo absoliučiai nereikalinga – visuomenės poreikiai būtų patenkinti ir normaliomis rinkos sąlygomis“, – teigia A. Marcinkus.
IŽA vadovas taip pat pabrėžia ir tai, jog LRT kol kas dar nesutiko atskleisti sandoriui išleistos sumos, kai tuo tarpu visos kitos konkurse dalyvavusios žiniasklaidos priemonės tai jau padarė.
„Delfi generalinis direktorius Vytautas Benokraitis viešai paskelbė, jog siūlė už transliacijų teises 1 mln eurų, o generalinės „All media Lithuania“ vadovės Lauros Blaževičiūtės teigimu, jų pasiūlyta kaina už transliacijas didžiausioje Lietuvos televizijoje buvo artima Delfi siūlytai kainai“, – rašoma IŽA spaudai išplatintame pranešime.
Visus mestus kaltinimus neigia
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tiek IŽA, tiek kitus komercinių žiniasklaidos priemonių ir jų atstovų, komentarus vadina „nepagrįstais“.
„LRT misija yra transliuoti svarbiausius Lietuvoje vykstančius visuomeninius, kultūros ir sporto renginius, juolab kad dėmesys sportui yra įtvirtintas ir LRT įstatymu. (...) Galiausiai – tokių derybų metu lemia ne tik kaina, bet ir kanalo auditorijos kokybė. Ir Eurolygos klubų nuomonė. (...) LRT turi teisę įsigyti įvairių programų ir laikosi visų teisės aktų, ir ne komercinė žiniasklaida nurodys, kas turi būti įsigyta“, – praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ rašė LRT generalinė direktorė.
Pasak jos, LRT negali kol kas negali atskleisti tikslios sumos, nes tokiam sprendimui neva prieštarautų kita sandorio šalis.
Skvernelis ragina neslėpti sandorio sumos
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusį ketvirtadienį naujienų agentūrai BNS taip pat viešai kritikavo tokį nacionalinio transliuotojo ir Eurolygos susitarimą.
„Bent jau iš viešosios erdvės, kiek teko skaityti, tai Eurolyga ir taip nusprendusi nuo šio sezono nemokamai transliuoti ir per komercinius kanalus, tik skirtumas tas, kad su reklama ar be reklamos. Tuos pinigus, matyt, buvo galima panaudoti prasmingiau nacionaliniam transliuotojui“, – BNS sakė Vyriausybės vadovas.
Jo nuomone, LRT turėtų atskleisti tikslią sudaryto sandorio sumą.
„Aš, aišku, šaržuoju, bet kokiu atveju, ką ir pastebėjo komercinė žiniasklaida, tai yra valstybės biudžeto pinigai, ir čia negali būti jokių paslapčių – nuo atlyginimų, kas ir kiek moka, iki sandorių, kurie atlikti. Tas turi būt tikrinta, patikrinta ir turi būti aiški atsakomybė“, – naujienų agentūrai BNS teigia S. Skvernelis.
LRT vadovai neatskleidžia ne tik sandorio sumos, už kiek pirko krepšinio turnyro teises, tačiau ir kitų finansinių dalykų. Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojama žiniasklaidos grupė nenori pasakyti kiek pinigų išleidžia TV laidų prodiuseriams, reklamai internete ar darbuotojų atlyginimams.
