LIETUVOS ŽURNALISTŲ SĄJUNGA Teatro g. 8, LT-03107 Vilnius, Lietuva Tel. 8-5-2122805, 8-612-63838, faks. 8-5-2121571; [email protected], www.lzs.lt
PRANEŠIMAS SPAUDAI 2007 04 04, Vilnius
Žurnalistų akreditavimas policijoje gali tapti spaudos kontrolės sistema
Išnagrinėjusi Policijos departamente patvirtintas žurnalistų akreditavo taisykles šioje institucijoje, Lietuvos ž-urnalistų sąjunga turi pripažinti, kad šios taisyklės gali įteisinti didesnius informacijos rinkimo ir skleidimo ribojimus nei numato įstatymai ir Konstitucija.
Šių metų sausio 18 dieną Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu buvo patvirtintos taisyklės, kurios "reglamentuoja žurnalistų akreditavimo ir jų darbo Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos tvarką". Tačiau šiose taisyklėse žurnalistams numatytos ne tik teisės, bet ir įvairūs paribojimai, kurių nėra nė viename Lietuvos įstatyme. Tačiau šalies Konstitucijoje (25 straipsnis) aiškiai parašyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Jokie kiti žinybiniai dokumentai ar įsakymai negali susiaurinti šios teisės.
Tačiau minėtose akreditavimo taisyklėse sakoma, kad Policijos departamente vykstančiuose pasitarimuose, posėdžiuose ar kituose renginiuose žurnalistai gali dalyvauti gavę Policijos departamento atstovo spaudai, Štabo Viešųjų ryšių skyriaus viršininko arba renginio organizatoriaus kvietimą arba leidimą. Tai reiškia, kad dėl žurnalisto dalyvavimo renginyje ir galimybės fiksuoti įvykius bei apie tai pranešti visuomenei nusišalina bet koks įstaigos vadovas ir tai paliekama spręsti tik eiliniams tarnautojams.
Žymiai didesnį pavojų nuslėpti nuo visuomenės reikšminga detales kelia nuostata, kuri leidžia prasidėjus renginiui, operatoriams ir fotografams renginiui užfiksuoti skirti iki 3 minučių nuo jo pradžios. Tačiau jei tai yra vieši renginiai, kas ir kokiais teisės aktais leido policijos atstovams riboti žurnalistams ir visuomenei užfiksuoti ir pamatyti, kaip vyko renginys? Juk dažnai svarbiuose renginiuose jų pradžioje vyksta tk formalūs pasisveikinimai ir pasikeitimai mandagumo frazėmis. Visa esminė diskusija ir sprendimai priimami renginio metu ar net jo pabaigoje. Tad kodėl visuomenė neturi teisės pamatyti tokių posėdžių pasisakymų ir išgirsti argumentų bei pamatyti, kaip priimami esminiai sprendimai?
Taisyklės taip pa skelbia, kad prieš Policijos departamente vyksiantį posėdį, pasitarimą ir kitus renginius žurnalistai suderina su Policijos departamento atstovu spaudai ar Štabo Viešųjų ryšių skyriaus darbuotoju, kokia tema, kokio pareigūno komentarą pageidauja gauti, taip pat komentaro ar interviu laiką. Tokios nuostatos suprantamos, tačiau kyla klausimas, kas atsitiks, jei žurnalistas užduos "nepatogų klausimą" apie temą, kurios išankstinis pranešimas neleistų sužinoti tiesaus atsakymo ir padėtų iš anksto pasigaminti "paruoštuką". Tai ypač apsunkintų arba padarytų iš esmės nebeįmanomą tiriamosios žurnalistikos atstovų darbą. Ypač tiriant galimą netinkamą pareigūnų veiklą.
Žurnalistų sąjunga jau buvo atkreipusi dėmesį į bandymus riboti žurnalistų teisę laisvai fiksuoti seimo veiklą. Tačiau šiuo meti Policijos departamente numatyta, kad čia vyksiantys posėdžiai, kiti oficialūs renginiai komentuojami, spaudos konferencijos vyksta tik Policijos departamento 1-o aukšto fojė. Į kitas Policijos departamento patalpas akredituoti ar gavę vienkartinį leidimą žurnalistai gali patekti tik lydimi Policijos departamento atstovo spaudai ar Štabo Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojo. Ar tokia formluotė reškia, kad net į tualetą žurnalistas turės eiti lydimas pareigūnų? Panašios nuostatos buvo numatytos ribojant akredituotų žurnalistų laisves Prezidentūroje. Tuomet, užfiksavęs visuomenei rūpimą politikų susitikimą Prezidentūros kavinėje akreditaciją parado LNK televizijos žurnalistas. Toks likimas gali ištikti ir bet kurį žurnalistą,kuris pernelyg ilgai filmuos ar fotografuos viešą posėdį arba nufilmuos kokį svarbų pokalbį koridoriuose iš anksto to nesuderinęs.
Tokios grėsmės kyla, nes pagal minėtų taisyklių nuostatas, akreditacija gali būti nutraukta, jeigu žurnalistas pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimus ar šias taisykles. Sprendimą dėl akreditacijos nutraukimo priima Policijos departamento atstovas spaudai ar Štabo Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas. Tokios taisyklės verčia sunerimti, kad formaliai net ir ne vietoje kelią perėjęs ir už tai nubaustas žurnalistas gali paprasti akreditaciją. Tokie atvejai galimi, nes šių metų kovo 22 dieną vienas spaudos fotografas norėdamas užfiksuoti ant žalios vejos stovintį policijos pareigūnų automobilį vėliau buvo nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą 15 litų bauda. Formaliai toks žurnalistas galėtų neteikti ir akreditacijos. ??
??
??
??
