Didžiausią pirmojo pusmečio investiciją, siekiančią 40 mln. eurų, pritraukė gynybos technologijų bendrovė „Onodrim Industries“. Antroji pagal dydį investicija, 20 mln. eurų, teko skaitmeninei maisto produktų tiekimo prekyvietei „Saltz“.
Asociacija pažymi, kad nors startuoliai geba pritraukti didelės vertės investicijų, tačiau finansavimo sandorių skaičius neauga.
„Pusmečio rezultatai rodo, kad Lietuvos komandos geba pritraukti kelių ir keliasdešimties milijonų eurų investicijas iš tarptautinių fondų. Kiek tokių įmonių turėsime ateityje, priklauso nuo to, kiek jaunų komandų pritrauks pirmąjį kapitalą ir pasieks vėlesnius augimo etapus. Vietos rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai čia atlieka svarbų vaidmenį, nes pirmieji prisiima didžiausią investavimo riziką“, – pranešime cituojama „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.
Tarp mažesnių pirmojo pusmečio sandorių išsiskyrė dirbtinio intelekto (DI) startuoliai. „Whitebridge.ai“, „Kopa AI“, „Outcraft AI“ ir „Superpal“ kartu pritraukė 7,05 mln. eurų – tai sudarė 8,4 proc. visų pusmečio investicijų.
Rizikos kapitalo bendrovės „Practica Capital“ vertinimu, DI smarkiai sumažino pradinio produkto kūrimo sąnaudas ir paskatino daugiau žmonių kurti startuolius. Kartu rinkoje padaugėjo panašių, lengvai nukopijuojamų produktų.
„Dalis tokių produktų išauga į pelningus nedidelius verslus, tačiau jų augimo potencialas nebūtinai atitinka rizikos kapitalo fondų lūkesčius. Per pastarąjį pusmetį matome ir teigiamą kokybinį pokytį: jaunos komandos vis dažniau imasi kurti specializuotus DI modelius, DI infrastruktūrą arba DI jungia su fiziniais įrenginiais. Tokius sprendimus sunkiau nukopijuoti, todėl jie turi daugiau galimybių sudominti vietos ir tarptautinius investuotojus“, – pabrėžė „Practica Capital“ partneris Donatas Keras.
Dar trys startuoliai pritraukė mažesnes ankstyvosios stadijos investicijas. Komandoms skirtą DI bendradarbiavimo platformą kuriantis „Superpal“ pritraukė 500 tūkst. eurų, restoranų, kavinių ir viešbučių kasdienės veiklos valdymo platformą vystantis „Backoffice“ – 150 tūkst. eurų, o mokytojų skaitmenines ir DI kompetencijas stiprinantis startuolis „Vedliai“ – 100 tūkst. eurų investiciją.
„Unicorns Lithuania“ duomenimis, pastaruosius ketverius metus Lietuvoje per metus sudaroma 32–40 startuolių finansavimo sandorių. Pirmąjį 2026 m. pusmetį investicijų pritraukė 13 įmonių, prieš metus – 15.
Tarp aktyviausių rizikos kapitalo fondų pirmąjį pusmetį buvo „Coinvest Capital“, „FIRSTPICK“, „Practica Capital“ ir „Iron Wolf Capital“.
Verslo angelai investavo daugiau nei į 70 proc. visų pirmojo pusmečio skelbtų sandorių. Didesniuose finansavimo etapuose dalyvavo tarptautiniai fondai, tarp jų „Founders Fund“, „General Catalyst“, „Lakestar“, „Inovo“, „Lifeline Ventures“ ir „Change Ventures“.
Lietuvos verslo angelų asociacijos „LitBAN“ vadovė Roberta Rudokienė sako, kad investicinių pasiūlymų rinkoje netrūksta. Kasmet apie 70 proc. „LitBAN“ narių investicijų tenka Lietuvos startuoliams. Vis dėlto asociacija pastebi mažėjantį susidomėjimą investicijomis į startuolius, o dalis privačių investuotojų renkasi mažiau rizikingas investavimo priemones.
„Sprendimą investuoti paprastai lemia pasitikėjimas komanda, produkto perspektyva ir gebėjimas išauginti verslą. Jei kuris nors iš šių neįtikina, sandoris neįvyksta. Kitas investicijas stabdantis veiksnys – paskatų privatiems asmenims investuoti į inovatyvius verslus nebuvimas. Šioji investavimo galimybė net nėra įtraukta į investicinę sąskaitą. Palankesnės sąlygos paskatintų daugiau žmonių tiesiogiai investuoti į jaunas įmones“, – teigė R. Rudokienė.
