Vyro teigimu, gamtos demonstruojamą galią jis nufotografavo liepos 31 dieną, tarp 7.50-8.10 valandos, netoli Būtingės. Jis pastebėjo ir dar vieną besiformuojantį viesulą, tik šis jau buvo Latvijos pusėje.
G. Juškevičiaus nuotrauka pasidalinę „Orai ir klimatas Lietuvoje“ teigė, kad viesulas ne tik įspūdingai atrodo – jis pasiekė jūros paviršių, kas nėra itin dažnas reiškinys.
Be to, vėjo greitis sūkuryje galėjo būti toks stiprus, kad apverstų lengvas valtis, laivus. Prieš dvi dienas socialiniuose tinkluose jie rašė:
„Pajūris šiandien orų reiškinių sostinė, nes ne tik prasiautė smarkios liūtys, bet ir užfiksuotas labai įspūdingas vandens viesulas netoli Būtingės.
Apie 7:50 - 8:10 val. iš debesų nusileidęs piltuvas pasiekė vandens paviršių ir kėlė tikrai įspūdingus vandens purslus, vėjo greitis sūkurio viduje pirminiu vertinimu galėjo siekti daugiau nei 28 m/s, o tiek tikrai užtenka apversti lengvesnes valtis ir laivelius.“
Užfiksuoti gali ir nepavykti
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad anksčiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas, klimatologas dr. Donatas Valiukas aiškino, jog dabar oro sąlygos palankios formuotis vandens viesulams, o toks reiškinys šiltuoju metų laiku – visiškai normalus.
„Tai šiltojo laikotarpio reiškinys – reikalinga šiluma, reikalinga šilto ir šalto oro sandūra ir kad būtų drėgmės, paprastai būna audros debesys. Viesulai kažkur nuo gegužės vidurio yra normalu, o vasaros laikotarpis – birželis, liepa, rugpjūčio pirma pusė – tai yra normalu“, – aiškino dr. Donatas Valiukas.
Vandens viesulas susidaro susidūrus šiltam ir šaltam orui, tačiau svarbiausias aspektas, susidarius viesului, yra tai, jis pasiekia žemės paviršių ar ne – nuo to priklauso, ar bus padaryta žala.
„Pats susidarymo principas – susiduria šiltas ir šaltas oras, yra nestabili atmosfera, todėl gaunasi toks susisukimas. Virš vandens susiformuoja netgi dažniau nei virš sausumos. Didžiausia žala, jei viesulas, jo piltuvas, nusileidžia iki žemės paviršiaus. Jei jis nenusileidžia, žalos nėra.“
Klimatologo teigimu, šis reiškinys nėra toks retas – jį galima pamatyti kone kasmet, tačiau kartais viesulai matomi taip trumpai, jog jų užfiksuoti galima ir nespėti.
„Gali ir kiekvienais metais pamatyti, ne visada pamatom, nes kartais jie labai trumpai išsilaiko, priklausomai nuo to, kiek jis išsivysto. Kartais galima pamatyti, kaip jis vystosi, kartais išsivysto“, – kalbėjo specialistas.
