Ne vien šalies krepšinio žinovai, klubų vadovai, treneriai, bet ir glaudžiai su sportu susiję specialistai vis garsiau tvirtina, kad Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) pribrendo esminės reformos.
Trūksta tvarkos
LKL bronzos medalius iškovojusio Prienų „Rūdupio“ klubo direktorius Aurimas Bartuška neslėpė nusivylimo, kad lygos vadovams mažųjų komandų interesai – antraeiliai.
„Maži klubai labiausiai nepatenkinti LKL tvarkaraščiu. Negerai, kad jame nuolat vyrauja chaosas. Reikėtų, kad visos komandos vieno turo rungtynes žaistų tuo pačiu metu. Šiemet lygą sudrebino lažybų skandalas. Esu įsitikinęs, kad jei visos rungtynės būtų žaidžiamos vienu metu, erdvės tokiems nusižengimams būtų daug mažiau. Dabar nemažai rungtynių nieko nelemia, o tada ir prasideda įvairios spekuliacijos“, – sakė A.Bartuška.
„Rūdupio“ vadovas atkreipė dėmesį, kad LKL vadovų požiūris į grandus ir mažuosius klubus gerokai skiriasi.
„Tvarkos trūksta. Čempionatas vyktų daug įdomiau, jei išspręstume problemas. Dialogas tarp lygos vadovybės ir klubų galėtų būti dažnesnis. Ne paslaptis, kas lygoje diktuoja savo sąlygas, kurio klubo interesų paisoma pirmiausia. Likusiems klubams belieka taikytis prie esamos situacijos, o jie norėtų didesnio dėmesio“, – kalbėjo A.Bartuška.
Prienų klubo direktorius palietė ir teisėjavimo problemas.
„Teisėjavimas LKL pirmenybėse tikrai nėra kokybiškas. Supraskime ir tai, kad arbitrai – irgi žmonės. Daugelį metų praleidome Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Visą tą laiką opiausia tema buvo teisėjavimas. Atėję į LKL vylėmės, kad ši problema išsispręs, tačiau žaidžiame lygoje antrus metus ir galime tikrai pasakyti, kad teisėjai klysta dažnai. Teisėjavimo opos ryškiai atsivėrė per finalus, nes dėmesys lemiamoms kovoms yra didžiulis. Klaidų daro visi, tačiau net plika akimi matyti, kad kai kurios Vilniaus „Lietuvos ryto“ pražangos pirmame finalo mače buvo labai šiurkščios. Tačiau teisėjai skirti nesportinės pražangos vilniečiams nesiryžo“, – svarstė A.Bartuška.
„Esu pasakęs tiesiai šviesiai, kad LKL vadovybę laikas keisti ar bent jau keisti savo pažiūras. Krepšinio labui. Neįsivaizduoju, kas kartais lemia teisėjų sprendimus. Būna rungtynių, kuriose rezultatas – jau aiškus, o teisėjas sušvilpia pražangą, kurios nebuvo. Tokių teisėjų neturėtų būti. Pernai sugriuvo Rusijos lyga ir buvo įkurta nauja. Visi buvo susiėmę už galvų. Ukrainoje buvo panaši situacija, nes išvykoje jokia komanda neturėjo šansų laimėti. Tai gal ir mums reikia kažko atsisakyti, kad būtų pradėta normaliai švilpti?“ – svarstė Vilniaus „Sakalų“ klubo prezidentas Vytautas Kiaušas.
Dvigubi standartai
LKL problemoms neabejingas ir Kauno miesto sporto reikalus kuruojantis vicemeras Stanislovas Buškevičius.
„Elitinėje šalies krepšinio lygoje chaoso yra daug ir to nenuslėpsi, – sakė S.Buškevičius. – Pirmą kartą su LKL vadovų taikomais dvigubais standartais susidūriau prieš kelis mėnesius, kai iš lygos, niekam nepranešus, buvo pašalinta Kauno „Aisčių“ komanda. Mes tikėjomės, kad kitą sezoną LKL žais trys mūsų miesto komandos, bet netikėtai savo susirinkime iš lygos mūsų klubą eliminavo.“
Galimybė, kad po dvejų metų pertraukos Kaunas šalies pajėgiausių krepšinio klubų divizione vėl turės tris ekipas, buvo reali. Paskutinį kartą trys ekipos miestui atstovavo 2008–2009 m. Tačiau, prasidėjus sunkmečiui, Kauno miesto savivaldybė informavo LKL, kad „Aisčių“ ir „Kauno“ klubai sujungiami į VšĮ „Aisčių sportas“. Tuo metu savivaldybė prašė LKL laikinai suspenduoti „Aisčių“ licenciją. Tai buvo padaryta, tačiau šių metų vasarį klubo vadovai išgirdo netikėtą LKL vadovų sprendimą.
„Jokio oficialaus pranešimo, kad esame pašalinti, iki šiol negavome. Kai jį turėsime, tada ir priimsime atitinkamą sprendimą. Iš to, ką jau žinome, esame įsitikinę: LKL žingsnis yra neteisėtas. Norėtume išgirsti argumentus, kodėl mes nereikalingi, – dienraščiui yra sakęs Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) prorektorius Ramutis Kairaitis. – Blogiausia tai, kad niekas mūsų nuomonės neklausė ir į visuotinį susirinkimą nepakvietė. Raginimų susimokėti skolas sulaukiame iš karto, o kai reikia spręsti tokius dalykus, mūsų adresas kažkodėl pamirštamas.“
Šis atvejis, anot S.Buškevičiaus, yra tik vienas iš nedaugelio, kuris puikiai iliustruoja, kad LKL vadovai su savo pareigomis susitvarkyti nesugeba.
„Teisingumo LKL vadovybei pastaraisiais metais gerokai trūksta. Reikėtų daugiau žmogiškumo, kalbėjimosi, kompromisų ieškojimo. Esu įsitikinęs, kad šalies klubų krepšiniui atėjo laikas permainoms. Norėtųsi, kad LKL vadovai dirbtų kitaip, priimant kai kuriuos sprendimus trūksta nuoseklumo ir logiškumo“, – kalbėjo vicemeras.
„Teisėjas, kad ir kur jis dirbtų, turi būti objektyvus. Tam jis ir yra teisėjas. Kai teisėjų korpusui atsiranda draugų ar priešų – negerai. Mano nuomone, kad išvengtume nereikalingų spekuliacijų, galėtume samdyti arbitrus iš kaimyninės Latvijos. Neabejoju, kad “braliukai„ mums tikrai pagelbėtų. LKL vadovų kalbos, kad samdyti užsienio teisėjus – per brangu, mano nuomone, neturi jokio pagrindo. Tikrai netikiu, kad geriausi Latvijos arbitrai yra daug brangesni už lietuvius. Kita vertus, jei norime išvengti subjektyvumo, privalome brangiai mokėti“, – per LKL superfinalą kilusį teisėjavimo skandalą vertino S.Buškevičius.
Pasvaliečiai nepatenkinti
LKL pereinamųjų rungtynių seriją lažybų skandalą sukėlusiam Palangos „Nagliui“ pralaimėjusios NKL čempionės Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipos vyriausiasis treneris Rimantas Endrijaitis stebėjosi lygos nelankstumu.
Pasvaliečiai nusileido palangiškiams 1:2 (97:100, 92:60, 68:69).
„Pralaimėjome ir nepatekome į LKL. Dėl to labai apmaudu, tačiau kai kurie dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio buvo smulkmeniški, vis dėlto turėjo nemenkos įtakos galutiniam rezultatui.
Mūsų ir „Naglio“ komandoms buvo sudarytos nevienodos sąlygos. Pirmiausia, nuostatai leido palangiškiams įregistruoti du naujus žaidėjus, o mums – ne. „Naglis“ tuo pasinaudojo ir į savo sudėtį įtraukė du „Kauno“ klubo garbę LKL pirmenybėse gynusius krepšininkus – Adomą Drungilą ir Raimundą Danį. Šie žaidėjai lemiamoje serijoje tikrai nebuvo statistai.
Be to, Palangos klubas turėjo savo aikštės pranašumą. Kodėl vienai ekipų dar prieš serijos pradžią suteikiamas toks koziris? Ar ne geriau būtų buvę mačą žaisti neutralioje aikštėje?“ – neslėpė nuoskaudos R.Endrijaitis.
Iškraipė LKF prezidento žodžius
Nerasdami svarių argumentų, LKL strategų užtarėjai imasi pigių falsifikacijų.
„LKL jo pareiškimus jau įvertino – nubaudė jį“, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas spaudos konferencijoje, paklaustas apie tai, ką mano apie Kauno „Žalgirio“ savininko Vladimiro Romanovo kalbas apie LKL tvyrančią netvarką.
„Lietuvos ryto“ portalas, iškraipęs legendinio Lietuvos krepšinio trenerio žodžius, pacitavo taip: „Blogai vertinu. LKL jau įvertino tuos pareiškimus. Kaip galima vertinti kitaip?“
Kad LKF prezidento žodžiai žiniasklaidoje būna iškraipomi, pastebėjo ir LKF atstovas spaudai Dalius Matvejevas.
„Yra pasitaikę tokių situacijų. Dažniau pasitaiko įvairių interpretacijų, kurios nėra teisingos, – sakė D.Matvejevas. – Dažnai jo žodžiai paiimami iš konteksto ir panaudojami savam tikslui, kalba priderinama prie to, kas turi būti pasakyta.“
V.Garastas dažnai įdomiai kalba, bet, pasak D.Matvejevo, tai daro tikrai nepiktybiškai. „Jis kalba labai paprastai, neformaliai. Taip, kaip žmonės bendrauja kiekvieną dieną.“
V.Romanovas: geriau gyvensiu trumpiau, bet sąžiningai:
„Žalgirio“ klubo savininkas Vladimiras Romanovas atsakė į laikraščio „15 minučių“ klausimus dėl neva po antrųjų LKL rungtynių Vilniuje įvykusį incidentą su kai kuriais žalgiriečiais.
„Pone A.Tamulioni iš „15 minučių“, uždavėte klausimus ir pats į juos atsakėte. Kaip tai mėgsta daryti ir vunderkindas Jonas Vainauskas.
Į pirmąjį klausimą atsakysiu ir sugriausiu fantazijas taip, kad jūsų informatoriams būtų gėda. Praėjusį sezoną LKL „play-off'uose“, kai rungtynių santykis buvo 3:3, vienas žaidėjas nežaidė. Tas pats žaidėjas nežaidė ir per šių metų gegužės 9 d. vykusias rungtynes, nors turėjo visas galimybes gerai žaisti. Ne vien tai. Jis pažeidė principines profesionalios komandos taisykles – atvyko savo automobiliu ir išvyko juo po pralaimėjimo.
Aš daug kalbėjau su juo ir laukiau jo atsakymo dar dėl praėjusio sezono žaidimo. Bet nesulaukiau – neatsakė.
Po to, kai jis šiose rungtynėse elgėsi taip pat, kaip ir praėjusį sezoną, kilo noras duoti jam į snukį. Pakeltu tonu prie visos komandos paklausiau, kas jam trukdė žaisti, kodėl tai kartojasi. Viskas tuo ir baigėsi. Todėl, kad turiu informacijos, jog silpnos valios žaidėjus gana smarkiai ir kvailai šantažuoja iškrypėliai.
Į antrąjį klausimą atsakysiu taip: prieš išmokstant rašyti, reikia mokytis skaityti.
Priminsiu, ką jau buvau pasakęs: „Tam ir sukurti “play-off'ai„, kur sąžininga komanda galiausiai pralaimės sukčiui. Iš pradžių buvo trejos finalo rungtynės, dabar – septynios. Jei reikės, bus ir trylika. Tokia sistema sukurta tam, kad Jono Vainausko „protas“ visada nugalėtų...“
Aš šitą mokyklą perėjau, daug metų dirbau futbole su tais žmonėmis, kurie dabar yra federacijoje. Jie visą laiką mane įtikinėjo, kad teisėjams reikia mokėti, federacijai reikia mokėti ir t. t. Bet kai buvo prieita prie to, kad, norint laimėti prieš varžovų komandą, reikia už pralaimėjimą susimokėti priešininkų žaidėjams, ir kai į mane kreipėsi patys žaidėjai, sakydami, kad juos šantažuoja, nusprendžiau, jog geriausias būdas – palikti futbolą.
Galutinai tai pasitvirtino, kai federacija už transliacijas per „Lietuvos ryto“ žiniasklaidą atsidavė į jos visišką globą.
Pabaigai priminsiu pasaką apie erelį ir varną.
Kai erelis paklausė varno, kodėl jis gyvena tris šimtus metų, o erelis – tik devyniasdešimt, varnas atsakė: „Todėl, kad tu geri kraują, o aš mintu dvėseliena.“ Paklausė erelis varno patarimo – kaptelėjo vieną, antrą kartą ir nusispjovęs pasakė: „Na, ne, varne, aš geriau gyvensiu devyniasdešimt metų, bet sklandysiu aukštai, medžiosiu gyvą žvėrį ir gersiu šviežią kraują, nei tris šimtus metų maitinsiuos dvėseliena.“
Taip ir aš – geriau gyvensiu trumpiau, bet sąžiningai. O iškrypėliams – gero apetito.“
Mantas STANKEVIČIUS, Marius BAGDONAS
