ES vadai (Verheugen ir pars Barroso) suprakaitavę stengiasi vytis Ameriką per visokia Lisabonos strategijas, o ta profesorė iš lietuviškos Policijos akademijos tyčiojasi iš amerikoniško ekonomikos plėtros modelio: "Dabar kažkodėl remiamės amerikietiškuoju ekonomikos modeliu. O tokia ekonomika yra labai ciniška. ".--------Ar gali ko nors ta profesorė išmokinti studentus? Atsakymas aiškus.

Tikrai ne LLRI ismislas, bet Nordea komentaras:

"Nordea" kitąmet prognozuoja Lietuvos BVP augsiant 6,3 proc., kalba apie ūkiui gresiantį perkaitimą
Įrašė Nordea
Didžiausios Šiaurės šalyse ir Baltijos valstybėse finansų grupės "Nordea" vyriausioji ekonomistė Leena Mörttinen teigimu, Baltijos šalyse artimiausius trejus metus dar tikėtinas spartus ekonomikos augimas, tačiau akivaizdus ir ūkio perkaitimo pavojus. "Nordea" prognozuoja kitąmet Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) augsiant 6,3 proc., o 2008-aisiais – 6,6 procento.

Infliacija Lietuvoje, anot "Nordea", šiemet dar bus mažiausia tarp Baltijos šalių – 3,4 proc. (Estijoje – 4,3, Latvijoje – 6,3 proc.), tačiau jau kitąmet Lietuvoje galime išvysti ekonomikos perkaitimo požymių.

"Šiuo metu Lietuvoje ekonomika sparčiai auga, mažėja nedarbas, didėja gamybinių pajėgumų išnaudojimas, kyla turto vertė. Švelni fiskalinė politika ir Lietuvą pasiekiantys Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai ir toliau skatina ekonomikos plėtrą. Dabar Lietuvai, norinčiai atitikti euro įvedimo kriterijus, reikia spręsti labai subtilų uždavinį - suvaldyti infliaciją kartu nesuvaržant ekonomikos augimo", - teigė Vilniuje trečiadienį viešėjusi L. Mörttinen.

"Nordea" vyriausioji ekonomistė mano, kad, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva vis dar atrodo geriausiai, nes Latvijai būdinga pernelyg didelė infliacija, o Estijoje ūkio augimas perdėm maitinamas paskolomis.

Vis dėlto Lietuvai, anot jos, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jei darbuotojų algos ilgą laiką didėja sparčiau už produktyvumo augimą, kyla ekonomikos perkaitimo pavojus.

L. Mörttinen prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos Europos centrinis bankas (ECB) infliacijai eurozonoje suvaldyti dar šiek tiek kilstelės palūkanų normų kartelę iki 3,5 procento.

"Kitąmet ECB reguliavimas šioje srityje bus švelnus – jei ir galima tikėtis tolesnio palūkanų normų augimo, tai tik nežymiai, iki 3,75 proc.", - mano ekspertė.

Ši prognozė palanki Lietuvos paskolų rinkos plėtrai, kuri, pasak L. Mörttinen, vis dar turi daug erdvės augti, nes Lietuvos verslo ir gyventojų įsiskolinimo lygis, priešingai negu Estijoje, dar nėra pasiekęs kritinių ribų.

Kalbėdama apie pasaulio ekonomikos perspektyvas L. Mörttinen pažymėjo, jog daug ką lems naftos kainos bei tai, kaip toliau plėtosis JAV ekonomika.

"Jei naftos kainos liks tokios, kokios yra dabar, infliacijos pavojus sumažės. Tačiau jei naftos brangimas atsinaujins, galime tikėtis augančios infliacijos, o tai lems kylančias palūkanų normas", - teigė "Nordea" ekspertė.

SEB grupės analitikai prognozuoja kitąmet Lietuvos BVP augsiant 7 proc., o 2008-aisiais – 6,5 procento. Prognozuojama, kad šiemet metinė infliacija Lietuvoje sieks 4,2 proc., kitąmet - 3,9 procento.

Be abejo, kad ir kaip labai tai bebūtų keista, savo objektyviajame straipsnyje "Ekstra" pamiršo paminėt, kad TVF siūlymai tikrai neapsiribojo vien tik dviem minėtais.
Lietuvos produktyvumo lygis yra žemas - labai žemas. Daugiausia, kuo galim pasigirti, yra pigūs produktai. Ir kuo jie taps brangesni (jei produktyvumas neaugs), tuo grimsim giliau ten, kur labai smirda, nes socialistinė, save tenkinanti ekonomika šitam pasauly neveikia.

Kaip jau kažkas čia pastebėjo, Onos Gražinos išvardytos sąlygos kaip tyčia atitinka dabartines. Biudžetas nesubalansuotas (vienas iš TVF kritikuotų punktų), infliacija auga ir dar augs, BVP taip pat auga, kaip ir užmokestis, kurio augimą ypač skatina gyventojų mažėjimas. Viską turim, tai kodėl negalim perkaist?

Duotum visokios Rakauskienėms valdžią į rankas, tai ne tik, kad perkaitimo nematytumėm, bet dar ir džiaugtumėmės galėdami į Rumuniją važiuot daržų ravėt.
Beje, šiaip jau labai skysti argumentai. Europa turi taip pat ir savų liberalių arkliukų - Airija, Didžioji Britanija, Estija. Labai lengva norėt skandinaviško modelio, kai mūsiškių institucijų protelis tiek neišneša. Ir iš tikrųjų nėra jau tai taip ir blogai...
Kita vertus, sveikinu, kad atsiranda tokių straipsnių. Retkarčiais reikia.

Rakauskiene, eik gult.

Kažkodėl Lietuvos rytas nemėgsta Laisvosios rinkos instituto.

Kur buvo rašomi laisvos Lietuvos ekonominio vystymosi matmenys? Taigi... ekonomika pagal juos ir vystosi.

profesorei deretu atsiminti, kad lietuva kol kas savo ekonominiu issivystimu nestovi vienoje eile su vokietija, prancuzija ar anglija ir neturi nokiju, ericsonu ,daimleriu ir pn, todel jei reikia vytys tas salis tik pasitelkus rinkos ekonomikos privalumus, kuri duoda vaisius ne tik amerikoje...

"Tam reikia kelių sąlygų: itin sparčiai augančio bendrojo vidaus produkto ir darbo užmokesčio, didelės infliacijos ir biudžeto deficito"

Kurios sąlygos Lietuva netenkina?

didesni atlyginimai - sovietinis mitas:)

kita informacija - LLRI remeju sarase

Labiausiai „perkaitimas“ gręsia tokių socialistinės ekonomikos profesorių kaip O. G. Rakauskienė galvoms. Jie paniškai bijo bet kokių laisvosios rinkos apraiškų, konkurencijos ir visur jiems vaidenasi tarptautinio kapitalizmo „sąmokslai“. Todėl taip atkakliai puolamas LLRI ir jo reiškiama gan nuosaiki pozicija.
Lietuvoje laisva rinka ir tikra konkurencija dar nekvepia. Pagrindinis verslo konkurentas - godūs valdininkai su plačiomis galiomis. Problemos Lietuvoje nesibaigs tol, kol nebus sugriauta bent jau didesnė dalis postsovietinės visuomenės mitų. Tačiau didelė akademinės visuomenės dalis dar tebėra pasenusių ir atgyvenusių pažiūrų įkaitais. O tai yra labai didelis stabdis kelyje į geresnį gyvenimą.