Daugiabučių gyventojai savo pašto dėžutėse randa laikraščius, kuriuose, kaip manoma, šarlatanai žada, kad stebuklingi maisto papildai sunaikins grybelį, grąžins klausą, o 90-mečiams – ir erekciją. Specialistai perspėja žmones: maisto papildai ligų negydo.
„90 metų ir erekcija, nu čia pasakos yra“, – vilnietis Jonas ilgiau nei tris dešimtmečius gyvena Pašilaičiuose, savo pašto dėžutėje rado laikraštį, kuriame žadama, kad įvairūs preparatai išgydys visas sveikatos problemas: „90 metų Tibeto vienuolis atskleidė galingos erekcijos paslaptį.“
„Atgaukite klausą! Priešingu atveju, klausos praradimas padarys jūsų gyvenimą nepakenčiamą!“ – laikraščio autoriai maisto papildus vadina vaistais. Žada padėti susitvarkyti su grybeliu, pasakoja, kad preparatai atkurs regėjimą be operacijos, žada išspręsti šlapimo nelaikymo ir kitas problemas.
Štai, ką apie tai kalba gyventojai:
„Perskaitom, pasižiūrim, susipažįstam. <...> Pasakos yra. Pasakos yra, čia paprasčiausiai verslininkai nori užsidirbti pinigų.“
„Išmetu. – Ar skaitėt, kas ten buvo parašyta? – Skaičiau ir juokiausi, ten visokiausių juokingų dalykų.“
Tiesa, dalis žmonių pasakas palaiko tikrove ir pasimauna ant tokios maisto papildų reklamos. Po to eina į vaistines ir aiškinasi, ką nusipirko.
„Turime atvejų, kad į vaistinę gyventojai ateina ir su tuo laikraštuku, ir konsultuojasi su vaistininku, ką daryti, ar vaistininkai patartų įsigyti, nepatartų. Taip pat turime pasitaikiusių atvejų, kai gyventojai ateina jau įsigiję ir konsultuojasi, ką daryti, jeigu preparatas neveikia taip, kaip tikėtasi, veikia kitaip, nepasiekia norimų rezultatų ar netgi jaučia šalutinius poveikis“, – kalba „Eurovaistinės“ atstovė Rolanda Lipnevičiūtė.
Vaistininkai iš karto gyventojams paaiškina, kad jie nusipirko ne vaistą, o maisto papildą, kuris nėra skirtas gydyti ligas. Tiek vaistus, tiek maisto papildus saugu pirkti vaistinėse, o ne pagal šarlatanų rašomus lankstinukus, skelbimus ar laikraščius.
Dalis gyventojų dėl pašto dėžutėse rastų laikraštukų pasiskundė vartotojų teisėms ar vaistų kontrolės tarnybai.
„Visi šitie preparatai yra pristatomi kaip labai efektyvūs, siūloma įsigyti su didžiule akcija ir pabrėžiama, kad ligas galima įveikti savarankiškai, patiems namie. Nevartojant vaistų, o gydantis maisto papildais. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad lygas gydo vaistai, jokiu būdu ne maisto papildai“, – tvirtina vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.
Maisto papildus Lietuvoje kontroliuoja Maisto ir Veterinarijos tarnyba.
„Šis atvejis mums žinomas, yra atliekamas tyrimas dėl šio atvejo, tyrimas nėra baigtas“, – komentuoja maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Giedrė Lukoševičienė.
Pasak tarnybos, laikraštuke minimi maisto papildai oficialiai registruoti.
„Tie maisto papildai yra notifikuoti, jie įtraukti į notifikuotų maisto produktų sąrašą. <...> Jei maisto papildas įtrauktas į sąrašą, jį galima tiekti rinkai“, – aiškina G. Lukoševičienė.
Papildus pardavinėti galima, tačiau tai nereiškia, kad juos galima reklamuoti kaip vaistus.
Maisto verslo operatorius, kuris Lietuvoje yra atsakingas už informacijos apie laikraštuke minimų papildų teikimą – Vilniuje registruota bendrovė „Romitas”. Jos atstovai aiškina, kad nieko apie reklaminį leidinį nežino, jo neplatina ir priduria, kad įmonės akcininkai – ukrainiečiai, ir esą prasidėjus karui Ukrainoje, bendrovė pristabdė prekybą papildais.
Jeigu po atlikto tyrimo maisto ir veterinarijos tarnyba nustatys, kad laikraštuko autoriai klaidino gyventojus, kažkam teks mokėti baudas, iniciatyvos imsis vartotojų teisių apsauga.
„Maisto papildų gamintojai, jie yra atsakingi už tą produktą, kurie jį tiekia rinkai. <...> Labai svarbu, kad tas produktas, teikiama informacija, skleidžiama informacija neklaidintų“, – sako G. Lukoševičienė.
„Draudžiama nurodyti gydomąsias savybes ar kitas savybes, kurių produktas neturi. Priešingu atveju, turėtų būti registruojamas kaip vaistas. <...> Už reklamos įstatymo pažeidimus yra numatytos sankcijos. Gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 3 procentų bendrovės metinių pajamų, bet ne didesnė kaip 100 tūkstančių eurų“, – aiškina Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Inga Grinevičė.
Tai nėra pirmas atvejis, kai maistų papildai reklamuojami kaip vaistai, per metus vartotojų teisių specialistai nagrinėja apie 10 tokių bylų. Tiesa, popieriniai laikraštukai su „stebuklingais“ aprašymais nėra populiari priemonė. Daug dažniau melagienos skelbiamos internete.
„Žmonės skundžiasi irgi užmatę vienoje ar kitoje interneto svetainėje vienokį preparatą, neva išgydantį nuo vienokios ar kitokios ligos, padedantį atstatyti klausą, išlyginti odą, atsikratyti prostatos bėdų, išgydyti vėžį ir panašiai“, – kalba A. Tautvydienė.
„Dažniausiai susiduriame su tuo, kad tai būna ne Lietuvos bendrovė, o kažkokioje kitoje šalyje arba iš viso trečiose šalyse veikianti bendrovė. Tiesiog platinanti maisto papildus, produktus Lietuvoje“, – teigia I. Grinevičė.
Pasak specialistų, ar preparatas yra vaistas, galima pasitikrinti vaistų kontrolės tarnybos puslapyje. Jei sąraše gaminio nėra, jis nėra vaistas. Lygiai taip pat maisto papildų sąrašus galima pasižiūrėti maisto ir veterinarijos tarnybos puslapyje.
Tai visai skirtingi žmonės. Vadinasi tie irgi neegzistuoja. Daugiau tikrinti patingėjau. Vienżo, visi šie stebuklai yra vienas didelis melas. Nebukit naivūs. Stebuklų nebūna!
