Maždaug prieš pusę metų Generalinė prokuratūra pareiškė įtarimus Kristijonui Bartoševičiui dėl keturių vaikų galimo seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo. Prokuratūra įtaria, kad šiuos nusikaltimus Bartoševičius padarė dar būdamas Seimo nariu. Anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad buvęs Seimo narys Bartoševičius galimai tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius vaikų stovyklose.
„Patikrintos šešios stovyklos, džiugu, kad dvi stovyklos turi visus reikalingus duomenis ir yra atlikę patikras arba gavę pažymas dėl visų suaugusių žmonių esančių stovykloje. Keturios stovyklos dar turi patikslinti duomenis ir pateikti papildomą informaciją“, – teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Kitas ypač daug aistrų visuomenėje sukėlęs įvykis – trijų vaikų pagrobimas iš Kauno globos įstaigos. 3 vaikai iš Ingos ir Mindaugo Vilčinskų šeimos teismo sprendimu buvo paimti birželio 1 d., nes tėvai atsisakė savo atžalas leisti į mokyklą, nebendradarbiavo su vaiko teisių tarnyba.
Beveik du mėnesius jie gyveno Kaune esančiame vaikų gerovės centre, kol liepos 18 dieną nuo centro vartų juos savavališkai pasiėmė ir nežinoma kryptimi išsivežė jų tėvai. Policija sako, kad Vilčinskai su vaikais išvyko Vokietijoje registruotu automobiliu.
„Dirbame su tokia įdomia visuomenės grupe, kaip žinote, pasivadinus „suverenais“ yra. Matome jų gyvenimo filosofiją, tikslus, tai savotiškai policijai irgi yra naujas iššūkis“, – sako Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Policija kalba apie judėjimo „suverenai“ narius. Šiam į sektą panašiam judėjimui priklausantys asmenys įsitikinę, kad jiems negalioja Lietuvos įstatymai, jie neturi pilietybės. Šia grupe jau keletą metų domisi Valstybės saugumo departamento pareigūnai. Judėjimas susiformavo per COVID-19 pandemiją. Šiam judėjimui priklauso ir trijų vaikų tėvai, šiuo metu įtariami dėl pagrobimo. Jie yra atsisakę Lietuvos pilietybės ir netgi išmetę asmens dokumentus.
Ne tik pagrobtų vaikų paieška šiuo metu policijos akiratyje, bet ir išaugęs smurtas prieš vaikus. Smurtauja prieš vaikus ne tik tėvai, bet ir darželio auklėtojai, mokytojai. O pusė apklaustų tėvų vis dar įsitikinę, kad vaikams reikia taikyti fizines bausmes.
„Tai smurto atvejų turim daugiau, pranešimų virš trisdešimt procentų. Jei lygintume 2022 metus pirmą pusmetį ir 2023 metus pirmą pusmetį – tai daugiau trisdešimt procentų“, – statistiką vardina I. Skuodienė.
Daugėjant pranešimų apie smurtą prieš vaikus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su dar keturiomis institucijomis pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Esą taip bus užkirstas kelias sparčiai augančiam ne tik fiziniam, bet ir seksualiniam smurtui prieš vaikus.
„Vaikai, kurie ir šiaip seksualinio smurto atvejais patiria nežmoniškus išgyvenimus, papildomai su jais daugiau nesusidurtų tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu. Ir institucijos darytų viską, kad reikėtų vaiką kuo mažiau apklausti“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Vis dėlto generalinė prokurorė atskleidžia ir kitą problemos pusę – daugėja ne tik tikro smurto prieš vaikus atvejų, bet ir pranešimų apie išgalvotą smurtą. Esą vis dažniau vaikai skambina į policiją ir apskundžia savo tėvus, kad šie juos muša. Nors vėliau paaiškėja, kad jokio smurto nė nebuvo, o vaikas tiesiog supyko, nes tėvai nenupirko kokio nors brangaus daikto. Melagingus kaltinimus vienas kitam žeria ir tėvai.
„Vyksta skyrybų procesas ir norint, kad būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta arba vyksta turto dalybos, yra apkaltinamas vienas iš tėvų nusikalstamo pobūdžio seksualiniais veiksmais“, – pasakoja Generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Pernai smurtą patyrė per tris tūkstančius Lietuvos vaikų. Maždaug kas prieš dešimtą vaiką buvo naudotas seksualinis smurtas.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
