Šiandien minima Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena – Žolinė. Kartu tai žalumos suvešėjimo ir derliaus brandos šventė.
Šią dieną visose Lietuvos bažnyčiose rengiami Žolinės atlaidai, suburiantys daugybę žmonių iš tolimiausių šalies kampelių.
Pasakojama, kad Marija į dangų buvo paimta ir kūnu, ir siela. Jeruzalėje apaštalai, atvėrę kapą, vietoje jos kūno rado tik gėlių.
„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“, – taip Jėzaus mokinys apaštalas Jonas aprašė regėjimuose matytą Saulėtąją Moterį – Bažnyčios, kovojančios prieš biblinį slibiną, simbolį.
Būtent todėl per Žolinę į bažnyčią nešami šventinti įvairūs žolynai, gėlės, javai bei daržovės ar vaisiai.
Manoma, kad pašventinti augalai turi magiškų galių. Parsineštos daržovės valgomos visų šeimos narių bei duodamos gyvuliams, šventinti grūdai įberiami į aruodus ar sėtuvę prieš pradedant sėją, o sudžiovinti žolynai laikomi už šventųjų paveikslų, kad šie apsaugotų nuo nelaimių.
Perkūnijos metu žolynais smilkomi namai, sveikatai stiprinti geriamos jų arbatėlės.
Seniausiais laikais Žolinė buvo susijusi su svarbiausių lauko darbų baigimu, vasaros ir rudens sandūra. Tai – pabaigtuvės, padėka už visas vasaros gėrybes, derliaus paaukojimas, o kartu ir atsisveikinimas su želmenimis bei gėlėmis.
Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai deivei gimdytojai Ladai ar Žemynai atlikti ir jai patikėdavo subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.
Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, Žolinės šventė labai populiari Lietuvoje, visur apie ją kalbama, visur tądien žydi margaspalvių lauko ir darželio gėlių puokštės.
„Žolinės šventę ypač pamėgo Lietuvoje naujai besikuriančios kaimo bendruomenės. Jose Žolinės šventė vadinama ir javapjūtės pabaigtuvėmis, ir bičkopio, ir medsukio, duonos, medaus ir pieno švente. Žolinė švenčiama visoje Lietuvoje, visuose jos regionuose, neišskiriant nė vieno.
Per Žolinę tradiciškai kasmet vyksta šeimų susiėjimai, giminių susitikimai, net išnykusių Lietuvos kaimų vietose renkasi žmonės“, – sako etnologė.
Pasak jos, kai kur nuo seno vyksta labai dideli Žolinės atlaidai - Pivašiūnuose, Krekenavoje, Zarasuose, Pažaislyje, Rumšiškėse. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Zarasuose, Žolinė siejama su miesto švente.
Palangoje Žolinė švenčiama kartu su šv. Roko atlaidais. Apskritai Žolinė švenčiama kiekvienoje katalikų bažnyčioje, tačiau Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą, tai jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.
Žolinės tradicijos gyvos ir Vilniuje, ir Kaune, ir kituose didžiuosiuose miestuose.
„Reikia tik atverti akis ir apsidairyti. Vilniuje didieji Žolinės atlaidai vyks Žvėryno bažnyčioje ir Pranciškonų bažnyčioje Trakų gatvėje, nors gėlių puokštės ir vaisių pintinėlės bus šventinamos visose bažnyčiose, net mažiausiose koplytėlėse“, - pabrėžia etnologė.
Nuo seno garsūs Pivašiūnų atlaidai, kasmet prie stebuklais garsėjančio Dievo motinos su kūdikiu paveikslo sukviečia minias maldininkų.
Žolinės atlaidai Pivašiūnuose šiemet jubiliejiniai – prieš 20 metų paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, jam suteiktas „Nuliūdusiųjų paguodos“ titulas.
Tiesioginę šv. Mišių transliaciją iš Pivašiūnų 12.00 val. bus galima stebėti per Lietuvos televiziją ir klausytis per Lietuvos radijo programą „Klasika“.
Kauniečiai Žolinės šventę kviečiami pasitikti Lietuvos liaudies buities muziejuje ir Pažaislio vienuolyne. Derliaus nuėmimo ir Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė bus minima šv. Mišiomis, koncertais, parodomis ir paskaitomis.
Žolinės atlaidai Pažaislio vienuolyne numatomi 15 val. Po jų - Kauno simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro koncertas.
Tuo metu liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vidurdienį prasidėsiančioje šventėje – ne tik tradicinės religinės apeigos.
Šventėje dalyvaus liaudies meistrai, etnologai supažindins su Žolinės tradicijomis, teatralai parodys spektaklį.
Vakarop vyks liaudies ansamblių koncertas, į kurį atvyko folkloro kolektyvai iš kaimyninės Latvijos, Suomijos ir Nepalo.
Lietuvos jaunimas drauge su svečiais iš JAV, Argentinos, Kanados, Anglijos, Vokietijos ir Belgijos atliks ištraukas iš roko operos „Eglė - žalčių karalienė“.
Į Rumšiškes 11 val. iš Kauno marių prieplaukos plukdys laivas.
Justina Mitkaitė, Agnė Kairiūnaitė
Lietuvos radijas, ELTA
