Didžiausia pernykštės 8,345 mlrd. litų Lietuvos mažmeninės prekių apyvartos dalis - 22,4 proc. - priklausė lietuviško kapitalo bendrovei "VP Market", kurios pagrindiniu konkurentu rinkoje buvo Belgijos prancūzams - broliams Ortizams priklausantis tinklas "Iki".
Konkurencijos taryba, atlikusi mažmeninės prekių apyvartos rinkos analizę, nustatė, kad "Iki" praėjusiais metais teko 10,1 proc. šalies mažmeninės prekybos rinkos, "ICA Baltic" priklausančiai "Rimi Lietuva" - 5,3 proc., "Aibės" prekybos tinklui - 5 proc., o mažų kainų parduotuvių tinklui "Norfos mažmena" - 4,2 proc. rinkos.
Pasak konkurencijos specialistų, dideli prekybos centrai tampa vartotojams savotiškais traukos centrais, tiekti savo produkciją į centrus suinteresuoti ir gamintojai bei tiekėjai, todėl galima daryti prielaidą, kad didelis prekybos tinklas iš prekių tiekėjų gali išsireikalauti išskirtinai dideles nuolaidas bei kitas sau palankias sąlygas.
Visi keturi pagrindiniai mažmeninės prekybos tinklai pernai užėmė 47 proc. Lietuvos rinkos ir kol kas smarkiai atsilieka nuo užsienio šalių, kur prekybos tinklams tenka 80-90 proc. rinkos.
Manoma, kad tokį rodiklį trukdo pasiekti ekonominiai-geografiniai motyvai, nes atokesnėse vietose atidaryti parduotuves neapsimoka, o didelė konkurencija nuo minties bandyti dirbti Lietuvoje atbaido užsieniečius.
"Kitais metais Lietuvai tapus ES nare ir atsivėrus sienoms, turėtų pagerėti teorinės galimybės užsienio kapitalui ateiti į mūsų šalį, todėl konkurencija gali dar aštrėti", - “Eltai” prognozavo "Iki" finansų direktorius Aidas Mackevičius. Pasak jo, "Iki" tinklas pasiekė lygį, kai plėtra turėtų būti lemiama ne vien noro užimti didesnę rinkos dalį, bet ir investicijų atsiperkamumo, pelningumo, tačiau šiemet jis augs toliau ir nusiteikęs išsilaikyti antroje vietoje.
Pernai "Iki" tinklui priklausė 107 parduotuvės, pusė kurių buvo koncentruota didžiuosiuose miestuose. "VP Market" minimu laikotarpiu turėjo 161 parduotuvę ir 112 tūkst. kvadratinių metrų prekybinį plotą - 8,8 proc. bendro šalies parduotuvių prekybinio ploto.
Daugiausiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose dirbanti "Rimi Lietuva" praėjusių metų pabaigoje turėjo 35 parduotuves, "Norfos mažmena" - 45 parduotuves, o "Aibės" prekybos tinklas - 362 parduotuves ir 71 tūkst. kvadratinių metrų prekybinį plotą. Pastaroji nusiteikusi iš trečios vietos rinkoje išstumti "Rimi Lietuva".
"Manau, kad mūsų tikslas tapti trečiu pagal apyvartą rinkos dalyviu yra realiai pasiekiamas, juolab kad erdvės plėtrai yra pakankamai - šalyje yra per 3 tūkst. tinklams nepriklausančių smulkių ir vidutinių prekybos įmonių, o "Aibė" pasirengusi toliau vienyti smulkiuosius prekybininkus", - teigė "Aibės" tinklo atstovės "Aibės mažmenos" direktorius Egidijus Aleinikovas.
Konkurencijos tarybos specialistų vertinimu, Lietuvos mažmeninės prekybos įmonės yra orientuotos į prekybą maisto produktais. Praėjusiais metais maisto produktų prekybininkai realizavo už 4,389 mlrd. litų, o ne maisto prekių - už 3,955 mlrd. litų.
Bendra penkių tinklų mažmeninė prekių apyvarta pernai sudarė beveik pusę mažmeninės prekių apyvartos įmonių, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba, o maisto prekių grupėje tinklai užima 72,7 proc. šios rinkos.
"VP Market" apyvarta maisto prekių grupėje sudaro 81 proc. bendrovės mažmeninės prekių apyvartos; "Iki" prekybos tinklo - 86 proc.; "Rimi Lietuva" - 80 proc., "Norfos mažmenos" - 85 proc. ir "Aibės mažmenos" - beveik 80 proc.
Konkurencijos tarybos analizės duomenys leidžia daryti išvadą, kad mažmeninės prekybos rinkoje konkurencija yra pakankamai intensyvi, kadangi pernai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 5,3 proc., o prekybos tinklai plečiasi toliau.
Pernai mažmeninės prekybos apimtis Lietuvoje išaugo 12,4 proc. iki 15,640 mlrd. litų. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius mažmeninės prekybos Lietuvoje apyvarta išaugo 9,7 proc. iki 5,188 mlrd. litų, o vien per balandį ji buvo didesnė 13,9 proc. ir pasiekė 1,435 mlrd. litų. Mažmeninė prekyba Lietuvoje yra vienas konkurencingiausių ir intensyviausiai augančių sektorių.
ELTA
