Lietuvos gyventojams nepakanka informacijos apie Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginius.
Tai parodė Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu rugpjūčio 21-rugsėjo 2 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.
Informacijos apie Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginius nepakanka arba jos iš viso negauna 73,6 proc. apklausos dalyvių. Net 89,8 proc. respondentų teigė iš viso nematę Lietuvos tūkstantmečio ženklo.
56,7 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nuomone, prisidėti prie minėjimo turėtų kiekvienas Lietuvos pilietis. Tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų (52,4 proc.) iš viso nežinojo arba neteisingai nurodė, kada Lietuva švęs savo vardo paminėjimo tūkstantmetį.
Apklausos dalyviai nemano, kad Lietuvos tūkstantmečio vardo minėjimu turėtų užsiimti tik valstybės institucijos ar savivaldybės. Aktyviai galėtų prisidėti ir verslo atstovai, išleisdami produkcijos su tūkstantmečio simbolika. Tokią nuomonę išreiškė 83,1 proc. apklaustųjų.
93,1 proc. respondentų mano, kad spauda ir televizija turi platinti daugiau informacijos apie Lietuvos tūkstantmetį ir tai galbūt paskatintų kiekvieną prisidėti prie šios datos minėjimo.
Pagrindiniai šaltiniai, iš kurių Lietuvos gyventojai sužino apie Lietuvos tūkstantmetį, yra televizija (50,8 proc.), radijas (27,6 proc.) ir nacionalinė spauda (19,7 proc.). Iš interneto informacijos gauna 13,1 proc., iš regioninės spaudos - 4,6 proc. apklaustųjų.
Gyventojai taip pat nurodė pasigendantys įdomių faktų iš Lietuvos tūkstantmečio laikotarpio istorijos (46,3 proc.), informacijos apie renginius (36,6 proc.) ir istorinius faktus (35,5 proc.). 27,1 proc. respondentų trūksta informacijos apie garsius šio laikotarpio žmones.
Respondentai tvirtino kad mielai įsigytų smulkių suvenyrų (43,5 proc.), istorinių knygų (30,9 proc.), fotografijų albumų (28,3 proc.), kanceliarinių prekių (18,9 proc.) ar marškinėlių (16,2 proc.) Lietuvos tūkstantmečio tema sau ar dovanų užsienio svečiams.
Daiktų su Lietuvos tūkstantmečio simbolika sau ar užsienio svečiams pirktų 42,3 proc. apklaustųjų.
Tyrime dalyvavo 1002 Lietuvos gyventojai iš įvairių Lietuvos vietovių. Tyrimas vyko 21 mieste ir 63 kaimuose.
„Vilmorus“ rugsėjo 3-11 dienomis Užsienio reikalų ministerijos užsakymu taip pat atliko verslininkų nuomonės apklausą, kuri parodė, kad Lietuvos įmonės yra pasirengusios prisidėti prie Lietuvos vardo tūkstantmečio garsinimo, tačiau pasigenda informacijos, nuo ko pradėti.
Kitąmet Lietuva plačiai minės savo vardo paminėjimo 1000-metį. Nustatyta, kad pirmą kartą Lietuvos vardas 1009 metais paminėtas Kvedlinburgo kronikose („Annales Quedlinburgenses“), pasakojančiuose apie Šv. Brunono Kverfurtiečio žūtį Rusios ir Lietuvos (ar Lietuvos, Prūsijos ir Rusios) pasienyje.
