Lietuviai laužo gajų stereotipą, kad interneto paslaugos dar sunkiai skinasi kelią į vietos vartotojų sąmonę - bankininkai sutartinai tvirtina, kad jų klientai masiškai atranda internetinę bankininkystę. Jau pernai interneto bankų vartotojų skaičius viršijo milijoną ir prognozuojama, kad jis toliau augs.
Žinant, kad pagal interneto skverbtį Europoje esame vieni iš paskutinių, tokia tendencija turėtų stebinti. Bankų atstovai sako, kad tiek daug aktyviai besinaudojančių elektronine bankininkyste žmonių yra tik keliose Europos šalyse, daugiausia Skandinavijoje.
Net bankininkystės tradicijomis garsioje Šveicarijoje gyventojai mieliau linkę varstyti bankų poskyrių duris nei tvarkyti finansines operacijas kompiuteryje.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 mln. internetinių bankų vartotojų. Tai reiškia, kad daugiau nei kas trečias šalies gyventojas turi galimybę internete peržiūrėti savo mokėjimo kortelės duomenis, sumokėti už šildymą, mobiliojo ryšio paslaugas ar nepakilus nuo stalo sudaryti indėlio sutartį.
Interneto ryšiui tampant vis prieinamesniam daugeliui Lietuvos gyventojų (interneto paslaugos per kelerius gerokai atpigo, o absoliučiai didžioji dauguma įmonių naudojasi internetu), komerciniai bankai vis daugiau paslaugų perkelia į elektroninę terpę.
Dar praėjusį pavasarį savo internetinio banko versiją atnaujino SEB Vilniaus bankas, praėjusią savaitę apie atnaujintą „hanza.net“ paslaugą pranešė „Hansabankas“. Ketinimus įsitvirtinti virtualioje erdvėje yra pareiškę dar keli smulkesnieji bankai.
Bankai giriasi kuriantys vartotojui patogesnę galimybę neišėjus iš namų sutvarkyti didžiąją dalį savo finansinių reikalų, tačiau, ekspertų nuomone, bankininkams dar yra kur pasitempti.
Neseniai interneto sprendimų bendrovės „Metasite“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugelis internetinių bankų dar nėra pavyzdiniai.
„Dauguma Lietuvos bankų siūlo panašų funkcionalumą. Skirtumas tarp bankų nėra didelis, tačiau pirmaujantys bankai nuolat tobulina savo elektronines paslaugas ir sugeba pasiūlyti naujų ir besikeičiančius klientų poreikius atitinkančių paslaugų. Laikui bėgant, atsiliekantieji bankai šias paslaugas ima kopijuoti“, – pasakoja „Metasite Business Solutions“ verslo konsultacijų padalinio vadovas Vidas Danielius.
Jo teigimu, didžiausi skirtumai išryškėja vertinant bankų gebėjimą laiku ir kokybiškai atsakinėti į klientų užklausas. „Pastaraisiais metais ypač išryškėjo tendencija, jog kai kurie vidutinio dydžio Lietuvos bankai sugeba operatyviau reaguoti į klientų užklausas nei didieji. Šie bankai taip pat labiau įsigilina į realią kliento situaciją ir pateikia kokybiškesnius atsakymus. Didžiųjų bankų pateikiami iš anksto paruošti atsakymai neretai apskritai neatsako į kliento pateiktą klausimą“, – pažymi V. Danielius.
Specialistas mano, kad šiuo metu dažnam gyventojui dar sunku suprasti, kaip naudotis internetiniu banku. Be to, realiai elektroninis bankas „dirba“ tradiciniu darbo valandų režimu, o klientai vis dar priversti daugelį banko procedūrų atlikti banko poskyryje.
Tačiau bankininkai sako nuolat diegiantys įvairias naujoves. Pirmosios internetinio banko versijos vartotojai galėjo tik tikrinti sąskaitas ir atlikti vietinius pinigų pavedimus, o dabar elektroninių paslaugų pasiūla yra daug didesnė – internete galima užpildyti paskolos, gyvybės draudimo sutartis, prekiauti įmonių akcijomis.
„Ši sritis yra ypač perspektyvi, pas mus jau dabar devyni iš dešimties sandorių sudaromi internetu“, – teigė SEB Vilniaus banko Elektroninės bankininkystės departamento direktorius Paulius Kriščiūnas. Jis mano, kad vis labiau populiarėjant investavimui bankai internete pasiūlys daugiau finansinių instrumentų.
„Hansabanko“ atstovai sako, kad internetas yra puiki galimybė įtikti klientams. Banko produktų ir elektroninių kanalų departamento direktorius Ramūnas Strauka teigė, kad bankas „hanza.net“ vartotojams pasiūlys vadinamąsias personalizuotas paslaugas. Tarkim, bankininkas įvertinęs jūsų sąskaitos padėtį bandys įsiūlyti kokią paslaugą – pavyzdžiui, imti vartojimo kreditą ar savanoriškai kaupti papildomą pensiją.
OMNI naujienos
