Inspekcijos viršininkas Michailas Demčenka antradienį BNS teigė, kad ne vienus metus derintas susitarimas nepakeis kritiško Lietuvos požiūrio į Astravo AE, tačiau yra svarbus Lietuvos piliečių saugumui užtikrinti.
„Šiandien ryte gavome pranešimą, kad iš Baltarusijos pusės tas susitarimas Ekstremaliųjų situacijų ministerijos ministro pasirašytas ir diplomatiniais kanalais originalai pradėjo keliauti į mūsų pusę. (...) Jau pranešėme į Užsienio reikalų ministeriją, kad kuo greičiau mums perduotų. Kaip suprantu, čia dienų klausimas. Kai tik gausime, planai – be jokios abejonės, pasirašyti tą susitarimą, kadangi visi tekstai jau seniai mūsų suderinti“, – teigė M. Demčenka.
Pasak jo, pasirašiusios susitarimą valstybės įsipareigoja viena kitą tiesiogiai informuoti apie branduolinius incidentus.
„Jau ilgai laukėme to susitarimo, kadangi čia visų pirma, Lietuvos žmonių saugos užtikrinimas. Nes kuo greičiau mes sužinotume apie tą galimą avariją, tuo visiems būtų saugiau ir geriau, tuo lengviau būtų apsaugoti žmones. Aišku, tos avarijos tikimybė galima sakyti, teorinė yra labai maža, tuo labiau – sunkios avarijos, bet pagal visus tarptautinius reikalavimus tas avarinis pasirengimas turi egzistuoti. (...) Toks susitarimas yra būtinas“, – sakė VATESI vadovas.
M. Demčenka teigimu, išankstinis informavimas apie galimą avariją Astravo AE padeda pasirengti Lietuvos žinyboms.
„Kuo anksčiau vyksta, tuo saugiau, tuo daugiau priemonių galima imtis. Dar kartą reikia nuraminti gyventojus, kad „pradeda veikti“ tai nebūtinai, kad jau kitą dieną įvyks kažkokia avarija, bet tokios galimybės 100 proc. eliminuoti irgi negalima“, – aiškino M. Demčenka.
Anot jo, Lietuva ragino Baltarusiją pasirašyti susitarimą dar iki branduolinio kuro Astravo jėgainei atgabenimo. Jis teigia, kad tik Minskas gali pasakyti, kodėl užtruko dokumento pasirašymas.
„Ilgai raginame, kad tai įvyktų dar iki kuro atvežimo į Baltarusijos teritoriją. Deja, tas neįvyko (...) Praeitą savaitę – praktiškai iš karto po to, kai įvyko kuro įvežimas, – gavome indikacijas iš jų ministerijos, iš to Branduolinės ir radiacinės saugos departamento, „Gosatomnadzoro" taip vadinamo, kad atsirado noras ir pasiruošimas tokį susitarimą pasirašyti. Ir šiandien ryte gavome informaciją, kad gegužės 8 dieną toks susitarimas iš Baltarusijos pusės pasirašytas“, – aiškino M. Demčenka.
Įpareigojimas informuoti apie branduolinius incidentus galioja ir Lietuvai, uždarančiai nebeveikiančią Ignalinos AE.
M. Demčenka: susitarimas nekeičia Lietuvos pozicijos dėl Astravo AE
VATESI viršininkas teigė, kad Lietuvos pretenzijos dėl netoli Vilniaus iškilusio branduolinio objekto išlieka.
„Lygiagrečiai einantis procesas. Bendra pozicija nuo to niekaip nesikeičia, kadangi ne į visus mūsų klausimus Baltarusijos pusėje žiūrima palankiai, ne į visus klausimus atsakoma, taip sakant, „traukinys toliau važiuoja“, tai bent turime apsisaugoti šitoje vietoje. Ta prasme, tai absoliučiai tolygus procesas, kuris neturi nieko bendra su klausimais ir pretenzijomis mūsų kaimynams“, – kalbėjo M. Demčenka.
Jis teigia, kad į pagrindinius klausimus – įskaitant ir jėgainės statybų aikštelės vietos parinkimą – Minsko atsakymų iš esmės nesulaukta.
„Praktiškai visi pradiniai klausimai, kuriuos pradėjome uždavinėti nuo 2009 metų, kada pirmą kartą gavome tą poveikio vertinimo ataskaitą nagrinėjimui, (lieka neatsakyti – BNS). Tai pradėjome ir nuo vietos parinkimo įvertinimo, ar tinka, ar netinka vieta atominei elektrinei. Aišku, pats pirmas klausimas – artumas prie Vilniaus, į kurį iki šiol mums patenkinamai neatsakė Baltarusijos pusė“, – sakė VATESI viršininkas.
Baltarusija praėjusį trečiadienį pranešė, kad į Astravo elektrinę atgabentas branduolinis kuras pirmajam reaktoriui. Reaguodama į tai, Lietuva paragino Minską stabdyti jėgainės veiklos pradžią.
Lietuva teigia, kad Baltarusija branduolinę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato nepaisydama saugumo reikalavimų. Kaimyninė šalis atmeta kritiką.
