Lietuva ir jos šviesuomenė iš pasitraukiančių iš politinės arenos Europos humanistų galėtų perimti ateities lyderio ir "naujojo balso" vaidmenį bei permąstyti savo karių vaidmenį Afganistane ir Irake, teigia žinomas JAV saugumo politikos ekspertas Bruce'as Jacksonas (Briusas Džeksonas).
JAV nevyriausybinio NATO komiteto prezidentas ir Užsienio santykių tarybos narys B. Jacksonas šią savaitę skaitė paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentams - būsimiesiems diplomatams ir politologams.
Paklaustas, koks galėtų būti Lietuvos - naujosios Europos Sąjungos ir NATO narės - vaidmuo žemyne, B. Jacksonas minėjo "Europos lyderystės paveldėjimą" iš pasitraukiančių Europos moralinių autoritetų, tokių kaip aktyviąją politiką palikęs buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas.
B. Jacksonas teigė, kad Europos "naujo balso" vaidmenį galėtų atlikti ne kuris nors konkretus Lietuvos politikos ar visuomenės atstovas, o "šviesuomenės grupė".
B. Jacksonas taip pat teigė, kad Lietuvos sprendimas siųsti karius į antiteroristinę misiją Afganistane ir taikos įvedimo misiją Irake buvo "svarbus solidarumo su JAV parodymas", tačiau dabar jis nebėra toks reikšmingas.
"Vilniaus dešimtuko parama JAV buvo labai svarbi. Žinoma, sveikintinas ir noras prisiimti naštą. Tačiau dar labiau sveikintinas būtų demokratinių reformų tęsimas", - sakė B. Jacksonas.
Viešėdamas Vilniuje, vienas NATO plėtros architektų B. Jacksonas dalyvavo NATO ir Krašto apsaugos ministerijos surengtoje konferencijoje apie saugumo ir stabilumo stiprinimą Pietų Kaukaze. Be to, Lietuvos diplomatams ir politologijos studentams jis pristatė savo vykdomą "Laisvės sienų" (Frontiers of Freedom") projektą.
Anot B. Jacksono, įvykiai Europoje per artimiausius 48 mėnesius lems žemyno struktūrą būsimiems 50 metų. Ekspertas teigia, kad su Berlyno sienos žlugimu Rytų Europoje prasidėję demokratijos ir integracijos procesai turi peraugti į likusios žemyno dalies, kurioje gyvena 170 milijonų žmonių, prijungimą prie civilizuoto ir saugaus "Europos branduolio".
2003-2008 metais B. Jacksonas regi būtinybę įtvirtinti demokratinių valstybių šeimoje "diskriminavimo aukas" Rumuniją, Bulgariją ir Turkiją, po to "karo aukomis" tapusias Balkanų valstybes - Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Albaniją bei Makedoniją, Serbiją ir Juodkalniją, "užmaršumo aukas" - Pietų Kaukazo valstybes bei "numanomo žlugimo aukas" - Ukrainą, Moldovą ir Baltarusiją, kurią vadina "paskutine Europos diktatoriška valstybe".
"Spėju, kad prieš pagerėjant padėčiai Baltarusijoje, ji pablogės", - sakė saugumo ekspertas.
Anot B. Jacksono, įvykdžius užduotis šiame etape, bus galima kalbėti apie Europos naują partnerystę su Rusija ir įtakos plėtimą į Artimuosius Rytus.
B. Jacksonas kelis dešimtmečius dirbo JAV žvalgyboje ir diplomatinėje tarnyboje, vėliau kelerius metus buvo milžiniško ginkluotės koncerno "Lockheed Martin" viceprezidentu.
BNS
