Lietuva sėkmingai baigė vieną pasirengimo narystei Šengeno erdvėje etapą – pasirašė visas sutartis, pagal kurias šiemet reikės įsisavinti 617 mln. Lt. Tačiau už šiuos pinigus bus atlikti anaiptol ne visi darbai, kuriuos Vidaus reikalų ministerija buvo numačiusi anksčiau – 2003–2004 m., rašo „Verslo žinios“.
„Kas paims senąjį 2004 m. planą ir pažiūrės, kaip atsitiko 2006 m. pabaigoje, matys tam tikrus pasislinkimus dėl to, kiek buvo planuota ir kiek iš tikrųjų yra padaryta“, – pripažįsta Regimantas Čiupaila, vidaus reikalų viceministras. Ministerijoje jam pavesta kuruoti visus su naryste Šengeno erdvėje susijusius klausimus.
Dėl išaugusių kainų, pasikeitusių technologinių galimybių, R. Čiupailos teigimu, teko „geresniems laikams“ atidėti kai kuriuos „mažuosius konkursus“. Pavyzdžiui, statyti naujus pastatus daugelyje dvišalių pasienio kontrolės punktų prie sienos su Baltarusija ir Rusija. Juose sieną kirsti gali tik Lietuvos ir atitinkamos kaimynės piliečiai, o visi kiti sieną privalo kirsti tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose.
Dar vienas atidėtas projektas – elektroninių sienos apsaugos įrenginių prie valstybės sienos su Baltarusija ir Rusija įrengimas.
„Žaliosios sienos ideologija – uždengti sieną elektronikos būdu. Pradžioje tam planuoti nemenki pinigai. Tačiau laikui bėgant, žinant, kad tas dalykas nėra esminis sienos kirtimo infrastruktūrai, jis buvo vis atidedamas. Ir tarnavo kaip šaltinis papildomoms lėšoms, perskirstymui, kai prireikdavo kur nors kitur“, – aiškina R. Čiupaila.
Galiausiai, anot viceministro, paaiškėjo, kad už turimus pinigus galima „uždengti tik apie 60 km pačių jautriausių sienos vietų“.
„Pačioje pabaigoje pasirodė daug prasmingiau konkursą sustabdyti, atidėti jį iki geresnių laikų, kai bus galimybė uždengti ne 60 km, o visą sieną“, – nurodo pašnekovas.
Jis žada, jog šie projektai dar sulauks savo eilės. Pinigų tam gali būti skirta jau iš 2007–2013 m. laikotarpiui Lietuvai ES skirtų lėšų.
„Jei ilgoji siena su Baltarusija nebus tinkamai saugoma, tai mums, aišku, Šengeno durys atsivers vėliau“, – įspėja Justas Paleckis, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narys.
Tačiau R. Čiupaila ramina, jog išorinė ES siena ir dabar saugoma taip, kad Lietuva kitoms ES naujokėms rodoma kaip geriausias pavyzdys.
„Mano bendras vertinimas ir bendra nuojauta, kad bėdų su Šengeno lėšų planavimu, išdėstymu ir įsisavinimu tikrai bus“, – įsitikinęs parlamentaras Petras Auštrevičius.
Jis atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis sutarčių dėl Šengeno lėšų paskirstymo buvo pasirašyta paskutinį mėnesį – pernai gruodį. Po gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministerija spėjo pasirašyti 12 pirkimo sutarčių, kurių bendra vertė viršija 110 mln. Lt.
„Tai rodo, kad nebuvo nuoseklaus, tolygaus, gerai suplanuoto darbo, buvo skubama. O ta skuba, kaip dažnai Lietuvoje atsitinka, nėra pati efektyviausia. Galima įtarti, kad ne visi projektai pagrįsti“, – svarsto Seimo narys.
Ponas Auštrevičius prognozuoja, jog ir visi būtini darbai šiemet bus baigiami tik prieš pat galutinio termino pabaigą, rašo „Verslo žinios“.
