Ukrainos krizė ir galimas ekonominių sankcijų karas paragino vieną didžiausių Europos Sąjungos valstybių – Lenkiją – dar paspartinti skalūnų dujų projektus, nors šalies valdžia pripažįsta, kad visiškos nepriklausomybės nuo dujų importo teks laukti dar ilgai.
Lenkija jau pradėjo aktyvią skalūnų dujų paiešką, bet norint pradėti realią komercinę jų gavybą dar reikia išgręžti mažiausiai pusantro šimto gilių gręžinių. Ukrainos krizė dar kartą parodė, kokia priklausoma yra Lenkija ir kitos Europos šalys nuo rusiškų dujų importo, nors, kita vertus, ir pats Rusijos režimas labai priklausomas nuo šio beveik vienintelio pajamų šaltinio.
„Su atsargiu optimizmu manau, kad 2014-ieji taps pirmaisiais komercinės dujų gamybos metais, bet žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, mes planuojame, kad tik apie 2035-uosius galėsime didžiąją dalį dujų išgauti patys“, – teigia Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Lenkai planuoja ieškoti ir išgauti skalūnų dujų vakarinėje, centrinėje ir rytinėje šalies dalyje.
„Kol kas negalime tiksliai nustatyti būsimos skalūnų dujų kainos, bet labai tikėtina, kad ji galės konkuruoti su mums parduodamų rusiškų dujų kaina“, – tikina geologijos ekspertas Pawelas Poprawa.
Iki šiol lenkai didžiąją dalį dujų importuoja iš Rusijos, bet jie taip pat baigia statyti didelį suskystintų gamtinių dujų terminalą ir stengiasi pastatyti naujus ir išplėsti esamus dujotakius, kurie sujungtų jų tinklus su Vakarų Europa, kuri naudoja daug dujų iš Šiaurės jūroje išgręžtų gręžinių.
