„Pardavimai šiek tiek atslūgo būsto rinkoje nuo tų pernykščių rekordinių aukštumų, bet kovą vis dar buvo didesni negu buvo prieš koronaviruso pandemiją kovą – tai reiškia, kad atslūgo, bet liko pakankamai aukštame lygyje“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį teigė J. Markevičius.
Jo teigimu, dabar yra „šiek tiek neapibrėžtumo laikotarpis“ dėl Rusijos pradėjo karo Ukrainoje.
Pasak jo, sandorių Vilniuje sudaroma gerokai mažiau negu prieš metus.
„Dabar tų rezervacijų pirminėje rinkoje yra mažiau negu buvo įprastai prieš pandemiją. Priežastys dvi: karo baimės bei tai, kad neparduotų būstų pasiūla Vilniuje yra labai sumažėjusi – galima sakyti, nelabai daug bėra ką pirkti“, – aiškino J. Markevičius.
Jo teigimu, kainų augimas tebelieka didžiausias nuo 2007-2008 metų, tačiau šiemet jo tempas išsikvėpė.
„Kainų augimo pagreitis kažkiek išsikvėpė. Per mėnesį jos nebeauga 3 proc., kaip buvo 2021 metų pradžioje. Dabar paauga maždaug po procentą. Tai nemažai irgi“, – teigė LB atstovas.
Be kita ko, J. Markevičius įspėjo, kad esama būsto pervertinimo požymių.
„Kainoms jau pastaraisiais metais šiek tiek ūgtelėjus ima atitrūkti nuo fundamentalių veiksnių (...) Tai nėra ypatingai didelis atotrūkis, bet jis signalizuoja, kad būsto rinkoje yra kažkas ne taip. Tą patį signalizuoja ir įperkamumo rodiklis, kuris ilgus metus gerėjęs pandemijos metu ėmė blogėti – pirmą kartą nuo finansų krizės prieš 15 metų“, – aiškino J. Markevičius.
Pasak jo, nuomos rinkoje pastebimas didelis butų trūkumas. Dar labiau jį išryškino, kai dėl karo į Lietuvą ėmė plūsti pabėgėliai iš Ukrainos.
