A finale dėl apdovanojimų kovojo devyni čiuožėjai, o dramatišką čiuožimą lydėjo griūtys, kurių latviui pavyko sėkmingai išvengti. Visgi po finišo R. Krūzbergas pripažino, kad tai buvo jo paskutinis startas šiose žaidynėse.
„Kadangi tai buvo mano paskutinė distancija olimpinėse žaidynėse, o 500 metrų rungtyje dėl traumos nečiuošiu, ėjau „va bank“. Šiandien į treniruotę atėjau anksčiau ir išbandžiau kelio įtvarą. Gerai, kad atėjau, nes tas įtvaras man visiškai neveikė“, – apie pasiruošimą lemiamam startui pasakojo R. Krūzbergas.
Sprendimą nerizikuoti su naujomis priemonėmis priėmęs sportininkas pasikliovė patikrintais metodais.
„Griebėmės to, kas veikė užvakar, nieko nekeitėme. Ėjau nuo čiuožimo iki čiuožimo ir patekau į A finalą, o tada jau medalis kišenėje. Esu labai laimingas dėl padaryto darbo“, – džiaugėsi prizininkas.
Skausmingą traumą latvis patyrė dar pirmąją varžybų dieną. 1000 metrų distancijos atrankoje įvykęs susidūrimas turėjo rimtų pasekmių, tačiau tai nesustabdė atleto nei kovoje dėl penktosios vietos 1000 metrų rungtyje, nei siekiant istorinės bronzos.
„Griūdamas su Kinijos sportininku patyriau antrojo laipsnio kelio medialinių raiščių plyšimą. Dirbome su gydytojais, man nuskausmino koją, o kineziterapeutas Janis suteipavo stabilumui. Visi įdėjo darbo, kad šiandien būtų toks rezultatas“, – medikų ir komandos pastangas įvertino čiuožėjas.
Siekiant medalio, lemiamą vaidmenį suvaidino ne tik medikai, bet ir komandos draugo patarimai. Prieš finalą R. Krūzbergas konsultavosi su rinktinės nariu Reiniu Berziniu.
„Pasikalbėjau su R. Berziniu, vienu iš retų sportininkų, taktiškai tikrai gerai galinčiu nučiuožti šiuos 1500 metrų. Jis man patarė starte bandyti išsiveržti į priekį ir išlaikyti pirmas tris ar keturias pozicijas. Toks ir buvo tikslas, o išpildymas, manau, buvo labai geras. Pavyko išvengti griūčių, kurių buvo čiuožimo metu. Taip pat nusišypsojo sėkmė. Olimpinė bronza yra puikus pasiekimas“, – taktinį planą atskleidė R. Krūzbergas.
Emocijas sunkiai tramdęs sportininkas pripažino, kad suvokti pasiekimą dar reikia laiko.
„Dar sunku suvokti, kad iškovotas olimpinis medalis. Nesu tas, kuris labai rodo emocijas, bet jaučiu, kad padarytas tas didelis darbas, kurio siekiau“, – sakė jis.
Šis medalis Latvijos delegacijai turi ir simbolinę reikšmę. Prieš žaidynes legendinis kompozitorius Raimondas Paulas viešai išreiškė savo lūkesčius: „Vieną aukso medalį, vieną sidabrą ir vieną bronzą. Ir ačiū, man užteks!“ Kadangi Latvija jau turėjo sidabrą rogučių sporte, R. Krūzbergo bronza beveik užbaigė šį planą.
„Dar tik lieka laimėti aukso medalį. Ir tada bus padaryta tai, ko norėjo Raimondas Paulas“, – šyptelėjo čiuožėjas.
Nors sezonas dar nesibaigė ir laukia pasaulio čempionatas, R. Krūzbergo dalyvavimas jame pakibo ant plauko. Artimiausiomis dienomis sportininko laukia išsamūs tyrimai.
„Dar reikia važiuoti į Latvijos olimpinį dalinį, atlikti kelio tyrimus ir žiūrėti, ar gis taip, kaip reikia. Visiškai minties dar neatmesiu, bet dabar tikrai paimsiu porą dienų pauzės, nes su keliu tikrai yra taip, kad atsibudus kitą dieną po varžybų sunku vaikščioti“, – apie sveikatos būklę atviravo atletas.
Žvelgdamas į tolimesnę ateitį, 28-erių sportininkas neatmeta galimybės startuoti ir 2030 metų žiemos olimpinėse žaidynėse, nors pripažįsta, kad amžius šiame sporte yra svarbus faktorius.
„Reikia stebėti sveikatą, galimybes ir tiesiog tai, kokia bus fizinė būklė. 28 metai greitajame čiuožime jau yra riba, kai laikas eina į pabaigą. Geriausias laikas yra iki 28 metų, bet manau, kad dar vieną olimpiadą galima įsprausti. Tada jau žiūrėsiu, kokia bus savijauta, kaip viskas susiklostys, nes tai visgi dar gana toli“, – svarstė R. Krūzbergas.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
