Latvija neketina prisijungti prie Europos regioninių, arba mažumų, kalbų chartijos ir jos ratifikuoti, pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis.
Apie tokią šalies vyriausybės poziciją jis informavo atsakydamas į Latvijos rusakalbių interesus ginančios parlamento frakcijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ paklausimą, praneša Latvijos naujienų svetainė „Novonews“. Šiai frakcijai priklauso 6 Latvijos Seimo nariai.
Pasak frakcijos atstovės spaudai, Seimo nariai, reaguodami į 15 šalies visuomeninių organizacijų kreipimąsi, raginantį šalies vyriausybę ir parlamentą prisijungti prie žmogaus teises ginančių tarptautinių sutarčių, parašė laišką užsienio reikalų ministrui M. Riekstiniui klausdami, prie kokių tarptautinių sutarčių, išskyrus Lisabonos, Latvija ketina prisijungti per artimiausius 2 - 3 metus. Jie taip pat teiravosi, ar bus pasirašyta Europos regioninių, arba mažumų, kalbų chartija.
Ministro atsakyme sakoma, kad artimiausiais metais Latvija prisijungs prie trijų naujų tarptautinių sutarčių – Europos žmogaus teisių konvencijos 13-ojo protokolo dėl visiško mirties bausmės uždraudimo, Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu ir Konvencijos dėl tarptautinių parodų.
Frakcijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ nariai atkreipė dėmesį, kad šiame sąraše „nėra nė vieno dokumento, susijusio su tautinėmis mažumomis ir apsauga nuo diskriminacijos“.
Latvijos rusakalbių organizacijos pabrėžė, kad šiemet sukanka 10 metų, kai įsigaliojo Europos regioninių, arba mažumų, kalbų chartija, jos jubiliejų pažymės Europos Tarybai priklausančios šalys. Be to, organizacijų kreipimesi siūloma atšaukti Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos išlygas, kurias Latvija patvirtino 2005 m. Šios išlygos nenumato galimybės vartoti rusų ar kitų tautinių mažumų kalbas vietos savivaldybių veikloje, gatvių pavadinimuose bei saugoti autentišką nelatviškų vardų ir pavardžių rašybą.
Europos Taryba šiemet svarstys pirmąją Latvijos ataskaitą dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos vykdymo. Rusakalbių teises ginantys Latvijos žmogaus teisų ekspertai pateikė alternatyvią ataskaitą, kurioje nurodoma „visa eilė punktų, kai Latvijoje nesilaikoma konvencijos principų“, bei pateikiamos jų rekomendacijos, primena „Novonews“.
1992 m. priimtos Europos regionų, arba mažumų, kalbų chartijos tikslas – išsaugoti regionines ir mažumų kalbas kaip unikalią Europos kultūros paveldo sudėtinę dalį. Konvencijoje numatomas šių kalbų vartojimas teisėje, švietime, visuomeniniame, kultūriniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime bei žiniasklaidoje.
