Susitikimuose su aukštais Lenkijos pareigūnais ketinama aptarti bendrus veiksmus užtikrinant regiono saugumą, aptarti pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą Vašingtone, Europos gynybinio potencialo stiprinimo aktualijas, karinę, atstatomąją ir integracinė paramą Ukrainai bei sankcijų stiprinimą agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.
Šiuo vizitu po praėjusių metų spalį Lenkijoje įvykusių parlamento rinkimų G. Landsbergis šalyje apsilankys pirmą kartą.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai viešojoje erdvėje aptarinėti po premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymų apie esą egzistuojančius teisinius apribojimus, kurie karo atveju ribotų Lenkijos kariuomenės pagalbą Lietuvai.
„Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt sakė Vyriausybės vadovė.
Po šių pareiškimų Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.
Tiesa, netrukus Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak ministrės pirmininkės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.
Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jam antrino ir kovo pradžioje Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, nurodęs, kad Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas.
