gerai, kad rinkimai artėja, ačiū rinkimams :)

Viesumas nugalejo kompartskoline ideologija.

Tikėjau, kad šį kartą politinės klaidos nebus. Tai šventė mūsų Olimpinei rinktinei ir Lietuvos čiuožimo federacijai. Manau, kad jos prezidentė L.Vanagienė nemažai pasidarbavo, kad atskleisti poros pasiekto meistriškumo galimybes pasauliniame šio sporto elite.

PASIAIŠKINKIME GILIAU
Olimpinėje sporto šokių ant ledo rungtyje dalyvauja daug porų, kurių partneriai yra įvairios tautybės. Ši techniškai sudėtinga sporto šaka reikalauja ne tik aukštos meistrystės, bet ir partnerių sutapimo, siekiant aukštų tikslų. Tik tarptautinėje šio sporto erdvėje partneriai gali lengviau surasti vienas kitą, esant santykinai gan mažai galimybių pasiūlai. Lietuvai atstovavusi pora jau atstovavo mūsų šaliai Pasaulio, Europos ir kitose varžybose, o kartą Pasaulio taurės turnyre Kanadoje, kur laimėjo net trečią vietą, esant labai galingai konkurencijai. Manau, kad būtent šokiai ant ledo gali pelnyti Sočio olimpinėse žaidynėse aukščiausią vietą iš visų Lietuvos žiemos sporto atstovų. I.Tobias netgi pramoko lietuvių kalbos, kurios nežinojimas buvo tapęs simboline kliūtimi gauti pilietybę ankstesnei D.Stagniūno partnerei. Milijonai žiūrovų visame Pasaulyje mėgsta šią sportinę ir kartu meninę čiuožimo rungtį. Bus labai malonu matyti jos metu ir Lietuvos trispalvę. Tikiu šios poros galimybėmis Olimpinėse žaidynėse įsiterpti į šalių, dailiojo čiuožimo grandų tarpą, nežiūrint labai didelės konkurencijos.

Pilietybės suteikimo ar nesuteikimo kraštutinumai tapo Lietuvos politikos dalimi.
Pasaulio šalys tautine, religine, rasine prasme integruojasi. Norime mes to ar nenorime. Ne viskuo šiame procese galime džiaugtis. Tie pasaulio suvokimo, etninės kultūros skirtumai , kurie realiai egzistuoja šiose grupėse negali pranykti vienos kartos laikotarpiu. Netgi neteisinga būtų norėti, kad įvairių grupių kultūros susiniveliuotų. Jų skirtingumai yra visos žmonijos turtas. Gerą pavyzdį, kaip tos įvairios tos grupės kartu sugyvena, išlaikydamos savo identitetą ir siekia bendrų šalies tikslų, galime pastebėti Jungtinėse Valstijose. Netgi nežiūrint visų su pilietybės klausimais iškylančių problemų fone. Drįsčiau teigti, kad net prasidėjusio karo su terorizmo fone, dauguma amerikiečių labiau vertintų pilietiškumo sąvoką. Sąvoką, kuri apjungia minėtas grupes. Nesunku pastebėti, kad Pasaulyje, kaip tik sporte integracija yra kur kas toliau pažengusi. Tuo nereikia stebėtis. Profesionalūs įvairių sporto šalių sportininkai daug bendrauja tarpusavyje per įvairias varžybas ir jiems gal ir dėl to atskirų tautinių ir kitokių grupių skirtumai nesudaro asmeninių problemų. Jei norime likti nuo pasaulinių procesų nuošalyje ir gal net atsitverti kokia tai įstatymine ar kitokia siena, tai mes galime tai padaryti. Bet tada nenustebkime, kai demokratinis pasaulis pažiūrės į mus, kaip nykią perdėm kompleksuotą provinciją. Dėl čempionatų ir Olimpinių žaidynių verta prisiminti, kad tai ne kokios tai tautinės spartakiados, o valstybių atstovų, t.y. tų šalių piliečių varžybos, o tai ne vienas ir tas pats. LR Prezidento konstitucinės teisės įpareigoja būti nors truputį aukščiau už visokius galimus ar menamus politinių taškų praradimus vardan svarbiausio – moralios ir etiškos politikos vykdymo. Patarėjai, kurie to pilnai nesuvokia – blogi patarėjai. Tada galima pagalvoti, kad tokiu siūlymu jie tik savo kailį nori išsaugoti galimų pasikeitimų akivaizdoje ar net pakenkti prezidentės įvaizdžiui. Kas, beje, taip pat dabartinėje situacijoje neatmestina. Postas svarbu, bet ne svarbiausia. Galutiniame proceso variante prezidentė, pasielgusi ryžtingai, laimi. Laimi ir Lietuva. Vadinasi, ir jos visuomenė.