Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius sako pasigendąs Lietuvoje darbo su slapta informacija kultūros.
"Lietuvoje sukurti ir galioja valstybės paslapčių apsaugą apibrėžiantys įstatymai, NATO ekspertai taip pat iki šiol neturi mums jokių priekaištų dėl darbo su paslaptimis, tačiau Lietuvoje iki šiol apskritai nėra darbo su slapta informacija kultūros. Tai turėtų rūpėti visiems", - Eltai ketvirtadienį sakė L. Linkevičius.
Paklaustas, ar paskutinysis atvejis, kai Prezidento nurodymu iš Valstybės saugumo departamento padalinio buvo paimta operatyvinė "Alitos" privatizavimo tyrimo medžiaga, gali sukelti NATO partneriams abejonių dėl paslapčių apsaugos Lietuvoje, L. Linkevičius sakė šio konkretaus atvejo kol kas negalįs komentuoti. Anot jo, kol kas nėra ištirtos visos minėto įvykio aplinkybės, todėl išvadas daryti kol kas būtų per anksti.
Tačiau krašto apsaugos ministras priminė jau ne kartą kalbėjęs apie galiojančią "bendrą taisyklę, kad darbas su paslaptimis yra labai jautrus aspektas, ypač NATO šalyse".
Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclovas Stankevičius teigė, jog paskutinysis galimai neteisėto slaptos medžiagos perdavimo atvejis "šiuo metu pasekmių Lietuvos narystei NATO nesukels".
Tačiau, pasak V. Stankevičiaus, kai Prezidentas, spaudžiamas realiai jau prasidėjusios apkaltos, įsakinėja atiduoti slaptus dokumentus, - toks šalies vadovo elgesys tikrai nesuteikia pliusų mūsų valstybei.
"Balandžio 2 dieną Lietuva taps NATO pilnateise nare, ir jokios NATO reakcijos dėl mūsų nemokėjimo elgtis su slapta informacija, manau, nebus. Bet toks neatsakingas aukščiausio valstybės vadovo elgesys pagaliau turi baigtis, nes ateityje tikrai galime sulaukti NATO reakcijos. Mūsų partneriai turi žinoti, kad mes esame rimta valstybė", - ketvirtadienį sakė V. Stankevičius.
ELTA
