Operos solistei Liorai Grodnikaitei Kalėdos, regis, bus tikrai ypatingos. Vos prieš kelias savaites dainavusi Didžiosios Britanijos sosto įpėdiniui princui Charlesui, dabar Liora rengiasi operos „Verteris“ premjerai. Čia sukurtą Šarlotės vaidmenį atlikėja vadina sudėtingiausiu savo karjeroje Lietuvoje.
Princas klausėsi „Meilės dainų“
Kol dar neprasidėjo spektaklių maratonas Lietuvoje, solistės prisiminimuose vis dar gyvas 60-asis princo Charleso jubiliejus, kuriame jai teko pasirodyti. Beje, pati dainininkė sakė, kad dainuoti scenoje buvo tikrai nelengva, nes... negalėjo atitraukti akių nuo kitų artistų. O taip tikrai būna nedažnai, rašo „Respublika“.
„Kadangi princas yra labai daugelio organizacijų mecenatas ir rėmėjas, savo gimtadienį jis šventė kelias savaites kasdien, o kartais net keletą kartų per dieną. Tokio jubiliejaus proga princas pasinaudojo tam, kad galėtų surengti labdaros renginius Bakingamo rūmuose. Viename iš tokių renginių man ir teko dalyvauti“, - pasakojo L. Grodnikaitė.
Princas Charlesas yra Londono karališkosios operos mecenatas ir Karališkojo baleto prezidentas, todėl ir lėšos, surinktos per tą vakarą, buvo skirtos karališkajai „Covent Garden“ operai. Solistė pasakojo, kad vakaras buvo įspūdingas, o ji jaučiasi pagerbta galėjusi dalyvauti tokio lygio renginyje.
„Buvo pakviesti vos keletas muzikantų. Žinoma, mano vietoje galėjo būti daugelis mano kolegų. Bet taip atsitiko, kad aš buvau vienintelis mecosopranas tame vakare, ir tai man didelė garbė. Atlikome Johanesso Brahmso „Meilės dainas“ - tai aštuoniolikos dainų opusas, ir jis atliekamas dainininkų kvarteto: soprano, mecosoprano, tenoro ir baritono ar boso bei dviejų pianistų. Taip pat pagal šį kūrinį prieš maždaug dvidešimt ar trisdešimt metų buvo sukurtas George'o Balanchino baletas aštuoniems šokėjams“, - pasakojo operos solistė.
Bakingamo rūmuose – lyg namuose
L. Grodnikaitė sakė, kad tos keturios poros buvo vieni nuostabiausių Karališkojo baleto solistų. Tokiame renginyje, kai daina buvo sujungta su šokiu, vokalistei teko dalyvauti pirmą kartą. „Viena vertus, tai buvo šaunu. Kita vertus - labai sunku. Nes labai norėjosi visą laiką žiūrėti į šokėjus į scenoje ir nedainuoti. Tai, ką jie darė, buvo tiek gražu, neįtikėtina ir tiek pasakiška, kad buvo labai sunku koncentruotis į savo darbą ir natas“, - šypsojosi dainininkė.
Deja, dėl laiko stokos baleto ne darbo metu taip ir nepavyko pažiūrėti. Tačiau Liora sakė, kad tame vakare visi jautėsi panašiai: dainininkai norėjo ne dainuoti, o žiūrėti, o šokėjai - ne šokti, bet tik klausyti. Nes iš tiesų visiems menininkams retai tenka būti tokioje situacijoje. Juk įprasta, kad klasikinis baletas atliekamas akompanuojant tik simfoniniam orkestrui, be balsų, o operoje, pasak solistės, taip pat pastaruoju metu jau dažniau dalyvauja aktoriai, o šokėjus galima išvysti tikrai retai.
„Tai buvo išties įdomi patirtis. O po koncerto teko susipažinti su princu ir jo žmona. Vėliau sekė vakarienė, kurioje dalyvavo koncerto svečiai. Štai tokie gražūs prisiminimai. Ir nors visų rūmų man matyti neteko, ta salė, kurioje teko dainuoti, vadinamoji šokių salė, pagal savo spalvas ir visą pristatymo būdą, net emblemas, nepaprastai priminė Karališkąją operą. O kadangi atlikėjai buvo įvesti per tarnybinį įėjimą, atrodė, kad atėjome namo. Tai buvo labai jaukus jausmas, dėl jo buvo labai smagu dirbti“, - pakiliai kalbėjo operos solistė.
Laukimas – pradžios ir pabaigos
Beje, šiais metais L. Grodnikaitė itin dažnai atvyksta į Lietuvą. Vos prieš mėnesį dainavusi su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, atlikusi Leonardo Bernsteino simfoniją Nr. 1 „Jeremijas“ ir brazilų dainas, prieš tai koncertavusi su Šv. Kristoforo simfoniniu orkestru, dabar solistė ruošiasi sunkiausiai Lietuvoje savo partijai – Šarlotės vaidmeniui.
Liora neslepia seniai svajojusi sudainuoti šioje operoje. „Labai džiaugiuosi, kad pavyko susitarti su tokių talentingų žmonių grupe, kaip dirigentas Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, režisiere Dalia Ibelhauptaite ir keliais svečiais iš Anglijos. Ir, žinoma, daugeliu nuostabių kolegų dainininkų“, - kalbėjo solistė.
Kad bičiuliams darbas visada einasi geriau nei tiesiog bendradarbiams, įrodo ir štai koks faktas: jau trečiąją darbo dieną buvo repetuojamas trečiasis „Verterio“ veiksmas. Liora, atliekanti vieną msudėtingiausių vaidmenų, prisipažino, kad lygiai kaip repeticijų pradžios ji laukia ir dienos pabaigos. „Nes noriu žinoti, kas gi su manimi atsitiks šiame pastatyme“, - nusijuokė solistė.
„Tai nepaprastai įdomus vaidmuo, bet taip pat man labai artima visos Jules'o Massenet operos muzika. Man ji ir artima, ir labai graži, įdomi. Taip pat ir lyrinė, ir dramatinė. Labai tikiuosi, kad publiką ji paveiks lygiai taip pat, kaip mane“, - kalbėjo L. Grodnikaitė.
Sužadėtinis – ne muzikantas
Po keturių „Verterio“ spektaklių L. Grodnikaitė pagaliau turės ir kelias laisvas dienas. Jas tikisi praleisti su savo šeima. Nemėgstanti kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą, dainininkė vis dėlto prasitarė turinti Londone sužadėtinį. „Jis - nuostabus žmogus“, - šiltai šypsojosi Liora, tačiau apie artimiausią žmogų atskleidė tik tiek, kad jis nėra muzikantas.
„Galiu kalbėti tik apie save. Nesu didelė mėgėja duoti interviu. Kadangi pradėjau dainuoti labai seniai, tai ir pasiūlymų kalbėtis sulaukdavau nemažai. Kelerius metus labai aktyviai tam priešinausi, nesutikdavau. Nes šią profesiją pasirinkau vien tik dėl dainavimo. Visa kita manęs nedomina“, - pabrėžė atlikėja.
Dainininkė kalbėjo nenorinti būti žurnalų viršeliuose, kad kas nors apie ją žinotų ką daugiau, nei apie jos atliekamus vaidmenis, personažus. Tačiau vėliau požiūrį teko pakoreguoti, nes atėjo supratimas, kad pokalbiai yra taip pat reklamos dalis. O dainuoti visada smagiau pilnoje salėje. Kai pasirinkimas labai didelis, dažnai žmonės nebegali patys nuspręsti, kurie projektai geriausi, ir tiesiog pasitiki žiniasklaida, recenzijomis, interviu.
„Man užtenka dėmesio savo šeimoje. Aš esu nepaprastai mylima, gerbiama savo namuose, ir man to visiškai užtenka. Man nereikia, kad mano gyvenime dalyvautų nepažįstami žmonės. Bet man labai gera su jais pasidalyti muzika“, - atvirai kalbėjo L. Grodnikaitė.
Rasa Velijevaitė
