Kvapieji bazilikai mūsų dienomis auginami beveik visuose žemynuose, XII a. į Europą buvo atvežti iš Pietų Azijos (Indijos). Senovės graikai juos labai vertino ir vadino karališkaisiais prieskoniais. Dabar Italija, Prancūzija, Ispanija, Gruzija, Armėnija nebeįsivaizduoja savo virtuvės be šių tikrai vertingų prieskonių.
Botaninės žinios, auginimo ypatumai. Bazilikai (Ocimum basilikum L.) – vienmečiai žoliniai notrelinių šeimos augalai, stačiu, keturbriauniu, 30–50 cm aukščio, viršuje plaukuotu stiebu. Lapai kotuoti, kiaušiniški arba pailgi, blakstienuotais pakraščiais, žalsvi arba rausvi. Jų dydis, spalva, forma ir net kvapas priklauso nuo formos ir veislės. Žiedai balsvi arba rausvi, grupelėmis susitelkę lapų pažastyse. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais, bet dažniausiai net iki pat šalnų. Sėklos subręsta rugsėjo pabaigoje. Vaisius – tamsiai rudas taškuotas riešutėlis.
Bazilikų biocheminė sudėtis, naudojimas. Kaip prieskoniai bazilikai naudojami žali arba džiovinti (stiebai, žiedai, lapai). Juose yra vitaminų C, P, karoteno, eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra cineolo, metilchavikolio, linalolio, kamparo ir pineno, randama rauginių medžiagų, glikozidų, flavonoidų, saponinų ir cukrų. Lapai ir kitos antžeminės dalys yra kartoko skonio.
Bazilikai džiovinamai gerai vėdinamoje nesaulėtoje patalpoje. Išdžiūvusi žolė susmulkinama ir laikoma sausai, geriausia dėžutėse ar drobiniuose maišeliuose.
Bazilikai yra malonaus kvapo ir kartoko skonio prieskoniai, kai kurios bazilikų rūšys primena muskato riešutus ar gvazdikėlius. Kvapieji bazilikai tinka visiems daržovių patiekalams (pupelių, žirnių, pupų valgiams), mėsos valgiams, sriuboms, padažams, kiaušinių, sūrio valgiams, krabų, vištienos salotoms paskaninti. Jų, kaip vieną iš komponentų, galima dėti raugiant ir marinuojant agurkus, aguročius, patisonus, cukinijas, pomidorus, aromatinant actą, aliejų. Lapų sultimis pagardinamos vaisių sultys, gaivos, kokteiliai. Italų virtuvėje bazilikai turi išskirtinę reikšmę, jie naudojami picų ir makaronų valgiams paskaninti Ypač gerą prieskonį sriuboms ir antriesiems patiekalams suteikia žiemai paruoštas baziliko, krapų ir peletrūno mišinys (1:1:1). Vienai patiekalo porcijai galima dėti 10 g šviežių arba 0,6 g džiovintų bazilikų. Į virtus, keptus ar troškintus patiekalus bazilikai dedami likus 10 min. iki patiekalo gaminimo pabaigos.
Dera bazilikai su svogūnais, česnakais, petražolėmis, kalendra, mėtomis, peletrūnais, dašiais, mairūnais, jie pabrėžia patiekalo aštrumą.
Liaudies medicinoje bazilikų nuoviro duodama virškinimui pagerinti, esant skausmams skrandyje. Eterinis aliejus pasižymi baktericidiniu veikimu, augalai vartojami kaip tonizuojanti priemonė pervargus, sutrikus kraujo apytakai. Bazilikai žadina apetitą, šalina meteorizmą, patartina jų daugiau valgyti sergant šlapimo takų uždegimu.
1) Daigai į dirvą sodinami pradėjus žydėti alyvoms (gegužės pabaigoje), 40x20 cm atstumu. Sėklos sėjamos balandžio pradžioje į dėžutes ar šiltnamius.
2) Geriausiai dygsta, kai temperatūra 18–20° C. Sudygsta per 4–10 dienų.
3) Bazilikai – šilumamėgiai augalai.
4) Gerai auga lengvose, gerai įdirbtose ir derlingose dirvose.
Antžeminė augalo dalis pjaunama žydėjimo pradžioje saulėtą dieną. Pavėlavus nupjauti, pradeda kristi lapai, sumenkėja prieskoninės žaliavos kokybė.
