Didžiausias galvos skausmas ugniagesiams – Vilniaus regionas, čia žolės pedegėjų – daugiausia.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Prie Kauno esančiuose Bubiuose savaitgalį plušėjo gelbėtojai. Buvo gautas pranešimas, kad šešiasdešimties arų plote, dega pieva. Netrukus ugnis buvo sutramdytaa, o vietiniai kraipė galvas svarstydami, kas tai padarė.
„Nežinau, gal senesni kažkokie motyvai. Ai, nepagaus, gal kažką. Nesusimąsto net apie tai. Aš drįsčiau net manyti, kad jaunimas tokio įpročio neturėtų“, – minėjo gyventoja.
„Tikiuosi netyčinis. Ten minimoje teritorijoje galėjo būti ir netyčinis. Gal taip spėčiau“, – sakė seniūnas Šarūnas Pikelis.
Bendrasis pagalbos centras savaitgalį taip pat raitojosi rankoves, mat pareigūnai sulaukė gerokai daugiau pranešimų – dėl degančios žolės jiems žmonės skambino septyniasdešimt tris kartus.
„Pirminis šių metų pikas nuo šio savaitgalio turbūt prasidėjo“, – kalbėjo BPC viršininkas Liutauras Šinkūnas.
Liepsnojo 115 gaisrų atvirose teritorijose. Bet didysis iššūkis, kaip prisipažino centro viršininkas, dar prieš akis. Nors čia pat paantrino sau, kad kasmet žolę pleškina mažiau žmonių.
Per dešimt metų žolės padegimo atvejų sumažėjo keturis kartus
„Žmonės sąmoningėja. Kiekvienais metais tas iššūkis mažėja. Bet tas Vilniaus kraštas vis tiek yra dar iššūkis. Daugiau tos nedirbamos žemės, ir tas deginimas įsišaknijęs“, – aiškino L. Šinkūnas.
„Čia ar mažėja, ar daugėja… Visiškai priklauso nuo oro sąlygų“, – sakė departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
Pernai, kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai, užregistruota apie du tūkstančius gaisrų atvirose teritorijose, dvidešimt sučiuptų padegėjų gavo vienokias ar kitokias baudas už tai, kad pleškino senos žolės plotus.
„O baudų dydžiai siekė nuo 50 iki 350 eurų už žolės deginimą. O jeigu tai išplinta į mišką, tai jau tada baudos būna gerokai didesnės. Ir gali siekti per 2 000 eurų“, – pasakojo A. Gudžiauskas.
Tik štai pasitaiko atvejų, kai, susimokėję baudas, pažeidėjai vėl imasi savo. Baudų gali sulaukti net ir tie, kas nė negalvojo deginti pernykštės žolės, bet ne vietoje uždegė pernykščius lapus ar, pavyzdžiui, medžių šakas.
„Reikėtų pirmiausia išsiaiškinti, ar tą galima daryti toje savivaldybėje. Ar toje teritorijoje. Nes savivaldybės dažnai nustato savo reikalavimus.
Miesto centre to daryti negalima. Jeigu tai teritorijos labiau kaimiškos, reikėtų atsižvelgti į tą taisyklę, kad iki pastatų visi laužai turi būti ne arčiau kaip trisdešimt metrų“, – kalbėjo A. Gudžiauskas.
Aplinkui turi būti nedegus gruntas, kad gaisras neišplistų. Ir deginti laužą galime ne arčiau nei penkiasdešimt metrų iki miško ar durpingos vietos.
