Tačiau kartu su plačia pasiūla auga ir kainos, kurios daliai šeimų tampa nemenku finansiniu iššūkiu.
Vaikų vasaros stovyklų kainos šiemet svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų.
Pigiausios dažniausiai apsiriboja trumpomis dieninėmis veiklomis, o už ilgesnes stovyklas su nakvyne ar programas užsienyje tėvams gali tekti pakloti ir daugiau nei 5 tūkst. eurų.
Kokios vaikų stovyklų kainos laukia šią vasarą?
„Stovyklos.lt“ duomenimis, šiuo metu platformoje publikuojama beveik 1 tūkst. vaikų vasaros stovyklų pasiūlymų Lietuvoje ir užsienyje.
Anot platformos atstovų, net 9 iš 10 Lietuvoje siūlomų vasaros stovyklų kainuoja nuo 100 iki 300 eurų. Vidutinė stovyklos kaina siekia 222 eurus, o dažniausiai pasitaikanti – apie 219 eurų.
Skaičiuojama, kad tipinė penkių dienų dieninė stovykla šią vasarą kainuoja apie 200–250 eurų, o savaitės stovykla su nakvyne atsieina 300–450 eurų. Tuo metu užsienio stovyklų kainos jau skaičiuojamos tūkstančiais.
Pigiausių stovyklų sąraše – vienos dienos sporto stovykla „SPEEDRUN 2026“, kainuojanti 25 eurus, penkių dienų JMA „SMART VASARA“ už 60 eurų ar Riešės teniso mokyklos stovykla už 65 eurus. Tuo metu brangiausios Lietuvoje organizuojamos stovyklos kainuoja iki 550 eurų.
Dar didesnės sumos laukia tėvų, svarstančių apie vaikų stovyklas užsienyje. Pavyzdžiui, dviejų savaičių MPW vasaros stovykla Londone ir Kembridže kainuoja 5,3 tūkst. eurų, „Sportech Academy“ Italijoje – 4,75 tūkst. eurų, o „Kensington Park School“ Londone – 4,55 tūkst. eurų.
„Stovyklos.lt“ atstovai aiškina, kad stovyklų kainas labiausiai lemia jų trukmė, tipas, vieta bei programos specializacija. Kiekviena papildoma diena vidutiniškai kainą padidina 30–50 eurų, o stovyklos su nakvyne dažniausiai kainuoja 2–3 kartus brangiau nei dieninės.
Anot jų, brangiausios dažniausiai būna kalbų, IT, robotikos, profesinio orientavimo ar prestižinių sporto akademijų organizuojamos programos.
Įtakos kainai turi ir organizatoriaus vardas – didesni, gerai žinomi stovyklų organizatoriai dažniau išlaiko aukštesnį kainų lygį, o mažesni regioniniai organizatoriai dažniau siūlo 100–200 eurų kainuojančias stovyklas.
Kokybiška vaikų vasara kainuoja šimtus eurų
Vaikų vasaros stovyklų pasirinkimas Lietuvoje yra itin platus, tačiau kartu tėvams tenka susitaikyti ir su nemenkomis kainomis.
Anot „Hobiverse“ išorinės komunikacijos projektų vadovės Akvilės Grigaitytės, šiemet stovyklų pasiūloje atsirado ir naujovių mažesniems vaikams.
„Šiemet siūlome trijų tipų stovyklas: pusės dienos, visos dienos ir šių metų naujovę – stovyklas priešmokyklinukams. Stovyklų kainos svyruoja nuo 160 iki 230 Eur. Svarbu paminėti, kad mūsų stovyklos kainas tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės taryba“, – komentuoja A. Grigaitytė.
Pasak jos, šiuo metu daugiausia susidomėjimo sulaukia visos dienos stovyklos, kurių kainos svyruoja nuo 190 iki 230 eurų. Ji priduria, kad vos prasidėjus registracijai nemaža dalis vietų buvo greitai užpildytos.
Stovyklų organizatoriai pabrėžia, kad kainą šiandien lemia ne tik pati stovyklos trukmė, bet ir programų turinys, veiklų įvairovė bei specialistų kompetencijos.
„Pritraukti šiuolaikinį vaiką ar paauglį į stovyklą yra iššūkis, jiems retai tinka stovyklos „apie viską“. Todėl šiemet siūlome įvairių tematikų stovyklas, kad kiekvienas atrastų jam tinkančią ir patinkančią veiklą: nuo madlenų pyragaičių kepimo iki komiksų ir mangos piešimo ar rankdarbių“, – sako ji.
Anot pašnekovės, daliai vaikų stovyklos tampa ne tik vasaros pramoga, bet ir būdu atrasti naujus pomėgius ar veiklas, kurias jie vėliau tęsia ir mokslo metų metu.
„Taip pat šiemet siūlome naujovę – stovyklą priešmokyklinukams, kurioje jie pradės ruoštis pirmai klasei ir mokysis plaukti. O tam reikia nemažai resursų: tiek kompetentingų stovyklų vadovų, tiek įvairių priemonių veikloms įgyvendinti“, – komentuoja A. Grigaitytė.
Dalis stovyklų vaikams – nemokamos
Į vaikų vasaros stovyklas aktyviai kviečia ir didžiosios Lietuvos savivaldybės – jos šiemet vaikų užimtumui skiria šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų. Dalis stovyklų vaikams bus visiškai nemokamos, o kai kurios – dalinai finansuojamos savivaldybių lėšomis.
Vilniaus miesto savivaldybė šiemet neformaliam vaikų užimtumui skiria 1 mln. eurų. Planuojama, kad vasaros metu stovyklose dalyvaus daugiau nei 14 tūkst. vaikų, iš jų apie 800 – priešmokyklinio amžiaus.
Sostinėje vaikai galės rinktis iš daugiau nei 200 finansavimą gavusių stovyklų. Iš viso suplanuotos 654 pamainos – nuo dieninių stovyklų Vilniuje iki stacionarių stovyklų su nakvyne įvairiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, tarp jų Palangoje, Druskininkuose, Molėtuose ar Ignalinoje. Taip pat organizuojamos ir keliaujančios stovyklos.
Skelbiama, kad vienos dienos stovyklų kainos svyruoja nuo nemokamų veiklų iki maždaug 50 eurų už dieną. Dalis vietų numatytos socialiai jautresnėje situacijoje esantiems vaikams bei vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Tuo metu Kaunas planuoja vasaros stovyklose užimti daugiau nei 4,7 tūkst. vaikų. Dar apie 2 tūkst. jaunųjų kauniečių galės dalyvauti nemokamuose edukaciniuose užsiėmimuose. Socialiai jautrių grupių vaikams veiklos ir maitinimas bus visiškai nemokami.
Kauno miesto savivaldybė šiemet planuoja organizuoti 193 stovyklų pamainas – daugiausia dienines, tačiau dalis jų bus ir su nakvyne. Tam iš miesto biudžeto skirta 700 tūkst. eurų, o papildomoms veikloms – dar 60 tūkst. eurų.
Tuo metu Klaipėda vaikų vasaros poilsio programoms iš savivaldybės biudžeto šiemet skiria 500 tūkst. eurų.
Klaipėdos rajone taip pat numatyta parama diasporos vaikams. Savivaldybė dalinai kompensuos jų dalyvavimą vasaros stovyklose – vienam vaikui bus padengiama pusė stovyklos kainos. Šiai priemonei šiemet numatyta 2 tūkst. eurų.
Motyvacijos krizė?
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atlikta apklausa atskleidė, kad net du trečdaliai 14 metų ir vyresnių Lietuvos mokinių pernai vasarą stovyklose išvis nedalyvavo, o dažniausia to priežastis – tiesiog nenoras.
Be to, apklausos duomenimis, vaikų vasaros kasdienybėje dominuoja kompiuteriniai žaidimai, filmų žiūrėjimas ir kitoks ekranų naudojimas.
„Tai kelia nerimą, nes rodo, kad daliai vaikų vasara tampa ne naujų patirčių ir augimo laiku, o pasyvaus laisvalaikio laikotarpiu“, – sako LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus.
Vienas iš stovyklose taikomų sprendimų, tampantis ir didžiausiu iššūkiu jauniesiems stovyklautojams – telefonų ribojimas.
„Pasaka“ organizuojančios LINEŠA Edukacijų ir stovyklų skyriaus vadovas Norbertas Motiejūnas neslepia: pradžioje vaikai reaguoja emocingai, kai iš jų stovykloje paimami telefonai – pyksta, nuobodžiauja, nerimauja ar užsidaro savyje.
„Dažnai jau po dienos ar dviejų be telefonų pamatome pokytį: mokiniai pradeda lengviau įsitraukti į veiklas, atsiranda daugiau gyvo bendravimo, kuris reikalauja daugiau pastangų nei susirašinėjimas“, – vardija N. Motiejūnas.
