Kasmetinėje Vilniaus knygų mugėje buvo gausu ne tik knygų, bet ir įvairių susitikimų bei seminarų, kurių metu bendraujama, keičiamasi nuomonėmis ir dalijimasi patirtimi. Vasario 22 dieną Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje (vadovė Dalia Jakaitė) organizavo seminarą-diskusiją „Europos kultūrų dialogo metai ir Lietuva“.
2008-ieji – Europos kultūrų dialogo metai
Besikeičianti Europa be sienų kaskart iš naujo atranda save. Europos žemynas – marga skirtingomis kalbomis šnekančių, įvairias religijas išpažįstančių, skirtingos etninės kilmės žmonių mozaika. Globaliame pasaulyje svarbu rasti bendrą kalbą ir puoselėti kultūrų dialogą.
2008-tieji paskelbti Europos kultūrų dialogo metais, o metų pagrindinės sritys - kultūra, švietimas, jaunimas, sportas ir pilietiškumas. Seminaro metu buvo kreipiamas dėmesys, kaip Lietuva ruošiasi šiems metams ir kokios perspektyvos yra teikiamos iš Europos Sąjungos.
Europos Parlamento narė Jolanta Dičkutė, pristatydama 2008-ųjų metų uždavinius, tikslus ir priemones pabrėžė, kad pagrindinis kultūrų dialogo uždavinys yra kurti glaudesnę Europos tautų sąjungą ir prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę bei pabrėžiant bendrą kultūros paveldą.
Siekiant tokių tikslų, pasak europarlamentarės išsikelti tam tikri uždaviniai, apimantys informacijos sklaidą, supratimo plėtojimą, gerosios praktikos mainus. Labiausiai buvo akcentuojama praktika, kadangi tik jos dėka yra pasidalinama naudinga informacija, pakartotinai nedaromos klaidos ir taip perduodama patirtis.
J. Dičkutė taip pat atkreipė dėmesį, kad geriausia įtaką turi ilgalaikės programos, ir šiuo atveju svarbus bendradarbiavimas tarp įvairių institucijų: tiek valstybinių, tiek komercinių, tiek ir nevyriausybinių.
Lietuva kultūrų dialoge
Lietuvos strateginius tikslus, priemones ir dalyvius pristatė Europos kultūrų dialogo metų koordinatorė Lietuvoje Renata Šukaitytė.
Nacionaliniu ir regionų lygmeniu vykdomos iniciatyvos ir organizuojami renginiai, kurie yra reikšmingi Europos bei nacionaliniu mastu, įtraukia arba kitaip paveikia kiek galima daugiau žmonių ypač jaunimą, daug dėmesio skiria pilietiniam švietimui, skatinančiam suvokti kitų žmonių ir jų skirtumų vertę, apjungia daug sričių, taiko inovacijas, numato tęstinumą.
R. Šukaitytė ragino jaunimą aktyviau jungtis prie jau esamų projektų ir rodyti tokiu būdu savo iniciatyvumą. Pasak pranešėjos, svarbu atsiverti patiems, atverti kitiems savo kultūros duris ir bandyti tokiu būdu susikalbėti – todėl pagrindinė kultūrų dialogo svetainė, apjungianti visus projektus, yra Durys.org.
Įvairios Lietuvos organizacijos pateikė gana daug projektų, kurie apima renginius, edukacines programas, skatina tarpkultūrinį bendradarbiavimą. Daugiausiai dėmesio skiriama jaunimui ir į veiklą siekiama įtraukti daugiau jaunimo nevyriausybinių organizacijų.
Tolerancija ir lietuviai – nesuderinama?
Seminaro pranešimus pabaigė dr. Stanislovas Juknevičius, Kultūros, filosofijos ir meno instituto atstovas. Su juoku per ašaras visi sėdintys pripažino, kad lietuviai – darbštūs, besirūpinantys savo sveikata ir… netolerantiški žmonės. Tai rodo atlikti tyrimai.
Pasak S. Juknevičiaus, lietuviams būdingas nusivylimas bet kurioje srityje, todėl pastoviai ieškoma atpirkimo ožio – ir juo dažniausiai tampa valdžia. Kurią, beje, mes patys ir išsirenkam. Prieš dešimtmetį lietuviai labiausiai pasitikėjo žiniasklaida, tačiau šiuo metu ir jos reitingai krito.
Ar reikalinga kritika savo tautos atžvilgiu? Greičiausiai – taip, kadangi geriau pažindami save, geriau pažinsim ir kitus. O globalizacijos procesai mažai valstybei yra didelis iššūkis, kadangi reikia sugebėti šiame globalizacijos procese išlaikyti savitumą ir mokėti atsirinkti reikiamas vertybes.
S. Juknevičius baigdamas savo pranešimą teigė: „Kaip žmogus turi sielą, taip ir kiekviena tauta turi sielą“. Todėl netolerantiškumas – savaiminis procesas, kurio metu siekiama išlaikyti savo unikalumą ir išsaugoti tą sielą.
Giedrė Mažeikienė
