Pire ko rusija,rusija su iranu ir sajungoje.

Nurimkit kinija su rusija sajungoje, jau buvo akivaizdu kai amerikia pradejo sankcijas iranui tada jau kinija parode vakarams dantis nes iranas su kinija sajungoje.iranas daug naftos kinijai parduoda viskas surista cia.

DĖL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITĘ - LANDSBERGIO MARIONĖTĘ Į KALĖJIMĄ!

kad Kinija labiau civilizuota, negu Rusija?

aš skaitau ,jog Kinija susilaikė dėl daugelio priežasčių ,bet viena iš jų -tai Kinijos ekspansija į šiaurę ,jau dabar rusai atidavė visas salas Amūro upėje ,net Damanskio dėl kurios Brežnevo laikais vos nekilo karas...kinai senai,,dantis galanda,,dėl teritorijų kitoje pusėje Amūro upės ,juk ten gyvenantys daūrai, buriatai ,nanaicai labai artimi kiniečiams -ta pati rasė ,ta pati religija ,o žmonių tankis nepalyginamas ....rusų pusėje 2 su biskiu mln -kiniečių 115 mln...už tai kinai ir susilaikė ,nes turi pavyzdį kaip reikia užimti svetimas teritorijas ,rusai jiems tai parodė...o ir kariuomenės atžvilgiu nei viena pasaulio valstybė negali tokio skačiaus apginkluoti -jei dabar jie turi 2,5 mln ,tai pirmu šaukimu padidina iki 400 mln. -po tris kiekvienam rusui /įskaitant kūdikius ir senelius/

gali tiketis zaidejas,kuris neturi sajungininku,apsuptas jo nekencianciu valstybiu is visu pusiu,bei turintis ekonomika,kuri desimtimis kartu mazesneuzpriesu ekonomika? O su Kinija labai paprasta.Negali ji pyktis atvirai su salimis,kuriu gyventoju skaicius arti milijardo,t.y. Kinijos prekiu vartotojais, o pasikliauti 140ml rinka. Juk Kinijos akimis,tai tik zaliavu tiekejas.

Pavadinimas skambus, taciau izvalgos straipsnyje per skystos. Manau, kad Rusija su Kinija yra tarsi seserys, nes jei taip nebutu, Rusijos veiksniai nebutu tokie drasus (tiek uzimant Kryma, tiek drasiai pasisakant pries vakarus). Reikia nepamirsti, kad Putinas turi jauna grazia zmona, kuri duoda jam daug energijos bei reikiamu gyvybines energijos impulsu jo veiklai. Putinas panasios energijos gauna taip pat ir is Kinijos ir jokiu juodu kaciu tarp Rusijos ir Kinijos nebus, nebent sio straipsnio autoriui taip atsitiks, jei jis tiki i prietarus.

Prie Rusijos sienų daug kur bėgioja juodos katės, kurios atskiria agresyvų imperinį režimą nuo viso demokratinio pasaulio. Žinoma, daugiausiai jų prisiveisė prie Rusijos ir Ukrainos sienų. Kremliaus veisykla rodo išskirtinį produktyvumą.

Gan įžvalgios Gruzijos Strateginių studijų instituto viceprezidento Iraklio Porchkidzės mintys. (pasdelfistus) Jis gan taikliai sudėlioja kai kuriuos pastarojo meto akcentus. Jei į dabartinį politinį Pasaulio žemėlapį visos tautos pažiūrėtų per ilgametę Rusijos imperijos prizmę, kur akcentuojama "naši zemli" ("mūsų žemės"), tai Pasaulinis karas taptų praktiškai neišvengiamas. Rusijos istorija puikiai atskleidžia kokią grobuonišką politiką vykdė Maskvos kunigaikštystė, kol išsiplėtė iki SSRS ribų. Prisiminus, kaip žiauriai buvo sutryptos Sibiro ir Tolimųjų rytų tautos, kaip atkakliai buvo skverbtasi užkariaujant Kaukazo regioną ir Vidurinę Aziją, negalima pamiršti pokyčių ir europinėje Rusijos dalyje. Kijevo Rusios feodalinė monarchija su sostine Kijevu buvo IX-XII amžiuose. Kai XIII a. viduryje Kijevas buvo nusiaubtas mongolų - galios centras persikėlė į Vladimirą (į Rytus nuo Maskvos). Kai rusai reiškia pretenzijas į Ukrainos žemes, taip ir ukrainiečiai gali pradėti aiškinti, kad Smolenskas, Maskva, Vladimiras tai Kijevo žemės. Rusijos grobuonišką politiką stengėsi perimti bolševikai, kurie Pasaulį norėjo užkariauti pasinaudodami marksistinėmis dogmomis. Bolševizmas net pačioje Rusijoje, kaip "brandus socializmas" Sovietinėje Sąjungoje tapo gryna parodija, tačiau gražūs lozungai sugebėjo pavilioti kai kurių šalių gyventojus.

Sunerimusios Lietuva ir Lenkija puikiai prisimena tris padalinimus, kai jas buvo pasiskirsčiusi Rusija, Prūsija ir Austrija. Dabar Kremlius kalą kaištį tarp lenkų ir lietuvių pasinaudodamas trumpu laikotarpiu, kai Vilnijos kraštas buvo okupuotas Lenkijos. Po 80 - ties Lenkijos dešinės politikų žūties lėktuvu prie Smolensko, suaktyvėjo "tomaševskininkai" , gaudami tam tikrą palaikymą iš Lenkijos kairiųjų, perėmusių valdžią. Ir tik dabar, bendros grėsmės akivaizdoje bandoma vienytis tam, kad atsispirti kokiai nors naujai Rusijos agresijai. Rusai negali vadinti "naši zemli" ir Karelų Suomijoje, Karaliaučiaus žemes ar Padniestrės regioną, atplėštą nuo Moldavijos. Iš buvusio Varšuvos karinio bloko šalių sovietų armija jau pasitraukė. Vokiečių kariškių šeimoms netgi namus jų tėvynėje pastatė. Ten rusų liko nedaug, tad nebus ir "skriaudžiamų rusų". Būtų naivu, jei koks KGB majoras panorėtų atgauti savo butą kur nors Berlyne ar dar kur nors. Todėl Vokietija ir kitos Europos šalys, labiau nutolusios nuo agresyvios Rusijos imperijos jaučiasi kur kas konfortabiliau. Negaus Rusijos dujų ar naftos, pirks tas žaliavas kitur. Persitvarkymas kainuotų, tačiau Rytų imperija liktų su ilga nosimi ir galinga branduoline ginkluote. Alkanas ir ginkluotas - pavojingas gal net dar daugiau...

Užgrobiant Krymą V.Putinui gali pavykti laikinai nukreipti visuomenės,o ypač aršių nacionalistų dėmesį "didžiule pergale" Ukrainoje. Tačiau, tik laikinai. Šalis pati save izoliuojanti nuo likusio pasaulio, pasmerkta ekonomikos blogėjimui, tad tolimesnėje perspektyvoje problemos gali dar labiau pagilėti. Tai ką tada V.Putinas darys? Naujus karinius vojažus rengs? Beje, Ukrainos okupacija vykdoma toliau pagal Krymo pavyzdį. O gal rusai pakeis savo nuomonę apie esamą režimą, kurios pagrindas imperinė diktatūra sukoncentruota į V.Putiną ir jo aplinką? Šis kelias dabartinei susiskaldžiusiai Rusijos opozicijai būtų ilgas, bet įveikiamas, jei bus tvirtai pasirinktas.