Kroatijos ministras pirmininkas Ivica Račanas, 2000 metais nacionalistus iš valdžios išstūmusios reformatorių koalicijos lyderis, prašymą įteikė Graikijos ministrui pirmininkui Costas Simitis (Kostui Simičiui), kurio šalis pirmininkaus ES iki liepos mėnesio.
"Šiuo veiksmu Kroatija formalizuoja strateginį tikslą tapti neatsiejama šio naujo politinio subjekto dalimi", - pareiškė I. Račanas, įteikęs maždaug puslapio dokumentą, kurį jis pasirašė drauge su prezidentu Stepanu Mesičiumi.
Drauge su prašymu buvo įteikta kompaktinė plokštelė su pagrindiniais duomenimis apie Kroatiją, įspūdingais Adrijos pakrantės vaizdais, geriausių sportininkų nuotraukomis, tarp kurių buvo Vimbldono čempionas Goranas Ivaniševičius ir slidininkė Janica Kostelič.
Kroatija, 4,4 milijono gyventojų turinti šalis, 1991 metais atgavo nepriklausomybę nuo Jugoslavijos, tačiau po to kariavo ketverius metus trukusį karą su serbų mažuma. Valdant prezidentui Franjui Tudžmanui, Kroatija tapo izoliuota valstybe. Be Slovėnijos, kuri yra tarp pirmųjų buvusių komunistinių valstybių, kurios taps ES narėmis 2004 metais, Kroatija yra vienintelė Jugoslavijos respublika, paprašiusi galimybės stoti į bloką po 1991 metų, kai ėmė byrėti federacija.
Kitais metais ES ruošiasi priimti 10 daugiausiai buvusių komunistinių valstybių. Bulgarija ir Rumunija pateks į bloką su antrąja banga - maždaug 2007 metais. Zagrebas tikisi derybas dėl narystės pradėti 2004 metų pabaigoje ir pasivyti Bulgariją ir Rumuniją, tačiau, nepaisant didžiulių Kroatijos lūkesčių, procesas bus nelengvas.
Kroatijai reikia gerinti bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunolu Hagoje, dirbti su kaimynėmis stiprinant regioninį stabilumą, reformuoti teismų sistemą ir duoti laisvę žiniasklaidai bei susigrąžinti serbų pabėgėlius. Be to, Europos pareigūnai palauks kitų metų balandį įvyksiančių visuotinių rinkimų rezultatų ir tik tada pateiks aiškų atsakymą.
“Reuters”-ELTA
