Aš tai mėgstu sūrį su pelėsiu, ypač su baltu:)Informatyvu. O šiaip tai sunku įsivaizduoti tobulą modelį - kažkaip vistiek panašu į Prokrusto lovą...juk visi turim žmogiškų silpnybių - o argi ekonomika kažkas neva "Deus ex machina"?

Panagrinėkit Markso "KAPITALAS", gal sukursite geresnę sistemą...?

susedo du pliurpaliai ir paskydaliojo niekus.... nei vienas taip ir nepasake krizes priezasciu (arba nepagrinde savo teiginiu).
Pagooglinkit Michail Chazin - zmogenas labai aiskiai ir argumentuotai isdesto kas kurr ir kaip, o savarbiausia - KODEL tai vyksta...
o sitie du - tik s... i vata vynioja....

susedo du pliurpaliai ir paskydaliojo niekus.... nei vienas taip ir nepasake krizes priezasciu (arba nepagrinde savo teiginiu).
Pagooglinkit Michail Chazin - zmogenas labai aiskiai ir argumentuotai isdesto kas kurr ir kaip, o savarbiausia - KODEL tai vyksta...
o sitie du - tik s... i vata vynioja....

Pagrindinė straipsnio mintis aiški: išeiti iš krizės galima tik demokratizuojant ekonomiką o jeigu to padaryti nėra įmanoma, tada socialinius žmonių santykius perkelti "anapus ekonomikos".

Kapitalizmas yra baisus įvairių socialinių santykių mišinys. Per pastarąjį pusšimtį metų smarkiai žengtelėta politikos demokratizavimo linkme, tačiau ekonomikoje išliko tie patys feodaliniai santykiai, kurie klestėjo ir prieš 300 metų. Ką reiškia demokratizuoti ekonomiką? Demokratizuoti ekonomiką, vadinasi, suteikti daugiau teisių į ekonomikos valdymą kiekvienam žmogui. Tada ir atsiranda kolektyvinė nuosavybė, kolektyvinis sprendimų priėmimas ir pan.

Na, o jeigu ekonomikos demokratizavimas neįmanomas (jis sutinka didžiulį pasipriešinimą), vadinasi, reikia vystyti "nekapitalistinius" ekonominius santykius: plėsti natūrinius mainus, "dovanų ekonomiką". kurti komunas ir pan.

privati nuosavybė yra prigimtinis. Bet, paradoxalu, privati nuosavybė neexistuoja be aplinkos. Kaip ir faxas neveikia pats vienas.

Pailiustruoti galima pvz. Kinijos vasltybinės nuosavybės gamyklų spurtą į aukštumas. Arba sovietinių laikų butų "valstybiškumas".

Kai CandP nori reformuoti ką nors, būtina apgalvoti ir metodikas. Kai pati metodika tampa dėsniu arba tiksliau kalbant reiškiniu. Juk pats pinigas yra tik popieriukas (susitarimo rezultatas). Nes ko gero ir pati privati nuosavybė ir pats kapitalas yra labai jau "predikatiški". Juk ką nors nuveikti su baksais negyvenomoje saloje neįmanoma.

Ta prasme, kolektyvinė nuosavybė taps reali, jei apaugins ją ženklais ir metodikomis. Čia yra pagrindinė eurokomunistų (gal net ir Šveicarijos apologetų) problema.

Nors principe čia Aš nesu specialistas, bet struktūrinės klaidos yra akivaizdžios.

Kapitalizmas neprieštarauja privačiam komunizmui.

kapitalizmas yra gaidziams anarchija zmonems

Taip, taip, korporacinis valdymo modelis Lietuvoje jau įdiegtas mūsų autoniominių universitetų valdyme.

Universiteto dėstytojų elitas išsirenka sau rektorių, kuris dirba jų interesams.

Puikus modelis, labai gerai įtakojantis mokslo kokybę!

Krizės metu kaštus mažinti galima abiem atvejais. Esant korporaciniams valdymo modeliui, kaštai mažinami stengiantis išlaikyti tą patį savininko pelną, todėl masiškai atleidžiami "nereikalingi" darbuotojai. Esant kolektyviniam valdymo modeliui, kaštai mažinami ne darbuotojų, o savininkų sąskaita - jie tiesiog susimažina atlyginimus (pelnus).

Anaiptol nemanau, kad korporacinis įmonės valdymo modelis yra pats geriausias ir efektyviausias. Korporaciją paprastai valdo vienas (arba keli) savininkas, kurio rankose sutelkta visa galia - kaip stalininėje Sovietų Sąjungoje. Kitas valdymo modelis yra paremtas kolektyviniu sprendimų priėmimu ir kolektyvine atsakomybe - kaip minėtame fabrike arba, tarkim, šiandieninėje Šveicarijoje, kurioje per metus įvyksta daugybė referendumų.

Ginčas apie valdymo modelių efektyvumą iš esmės susiveda į vienintelį klausimą: kas geriau valdo - Stalinas (Hitleris) ar Šveicarijos miestiečiai.