Kretingoje duris atvėrė ežiukų muziejus. Per septynerius metus jo įkūrėjai surinko per pusę tūkstančio įvairiausių – molinių, metalinių, judančių ar pieštų ežiukų. Pirmiausia juos kaupė namuose, o kai nebetilpo – kolekcijai skyrė atskirą namelį. Tiesa, viskas prasidėjo tragiškai įkūrėjų sodyboje.
„Sodyba, vilkšunis ir ten po tuo vilkšuniu gyvendavo ežiukai po grindimis. Na ir vieną sykį išgelbėjom ežiuką, kitą sykį. O trečią ar ketvirtą nebeišgelbėjo – rado gatavą. Ašarų pakalnė ir pradėjau guosti“, – sako muziejaus įkūrėjas Vaidotas Kisielius.
Norėdama nusiraminti, pora nuvažiavo į kavinę, o joje kaip tik pardavinėjo simboliškus ežiukus. Tad vyras žmonai vieną jų nupirko. Štai šį – gintarinį. Taip ir prasidėjo. Gimtadienio dovanos – ežiukai, lauktuvės iš užsienio – ežiukai. O žmogus, kurio pavardė Ežukas, padovanojo kolekcijai 18 ežiukų.
„Jie kaupiasi kažkaip. Tai nė pirkti labai ir nereikia. Be ieškom, esam pagrindiniai mugių lankytojai“, – teigia muziejaus įkūrėja Birutė Kisielienė.
Kiekvienas ežiukas muziejuje turi savo istoriją. Vis dėlto, širdžiai pats brangiausias – kurį išsiuvinėjo sunkia liga serganti draugė:
„Serga parkinsonu. Nežiūrint, kad ta liga labai sunki, ji sugebėjo va išsiuvinėti. Va, mielas šiltas, daug pastangų žmogaus čia įdėta.“
Ežiukais susižavėjo visą įkūrėjų šeima. 11 metų anūkas Džiugas net kompiuterinį žaidimą sukūrė. Jame reikia saugiai pervesti ežiuką per judrią gatvę:
„Aš einu į programavimo būrelį Vilniuje, bet aš sukūriau žaidimą naudojantis „Scratch“. Ir ten ne rašyti reikia, o dėlioti iš visokių blokelių.“
Apsilankymas muziejuje kainuoja simboliškai – svečias turi kolekciją papildyti ežiuku. Tiesa, padės ir eilėraštis, kuriuos muziejaus įkūrėjai labai mėgsta.
