Tai gali reikšti dar vieną politinį lūžį augančioms Europos kraštutinių dešiniųjų partijoms.
Suskaičiavus beveik 98 proc. balsų paaiškėjo, kad Andre Ventura (Andrė Ventura), vadovaujantis partijai „Chega“ („Gana“), kurią jis įkūrė mažiau nei prieš septynerius metus, surinko 24 proc. balsų ir liko antras po centro kairiųjų socialistų kandidato Antonio Jose Seguro (Antoniju Žozė Seguru), kuris pirmauja surinkęs beveik 31 proc. balsų. Jie susigrums antrajame rinkimų ture vasario 8 dieną.
Stiprus A. Venturos pasirodymas yra dar vienas etapas Europos poslinkyje kraštutinės dešinės link, populistinėms partijoms pastaraisiais metais perimant valdžios svertus arba priartėjant prie jų.
„Chega“ populiarumo šuolis pernai pavertė ją antra pagal dydį partija Portugalijos parlamente, praėjus vos šešeriems metams nuo jos įkūrimo. A. Venturą ir jo šalininkus padrąsino platesnis nacionalistinių partijų iškilimas visoje Europoje, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kaimyninėje Ispanijoje.
Prezidento rinkimuose dalyvavo dar devyni kandidatai. Jų skaičius buvo rekordinis, tačiau nė vienas negavo daugiau nei 50 proc. balsų, reikalingų pergalei pirmajame ture.
Nugalėtojas pakeis prezidentą Marcelo Rebelo de Sousą (Marselu Rebelu de Sozą), kuris baigia antrą ir paskutinę leistiną penkerių metų kadenciją.
Nusitaikė į imigraciją
Vienas pagrindinių A. Venturos taikinių buvo tai, ką jis vadina pertekline imigracija. Pastaraisiais metais užsienio darbuotojai Portugalijoje tapo labiau pastebimi. „Portugalija yra mūsų“, – sako „Chega“ lyderis.
Rinkimų kampanijos metu A. Ventura visoje šalyje iškabino reklaminius stendus su užrašais „Čia ne Bangladešas“ ir „Imigrantams neturėtų būti leista gyventi iš pašalpų“.
Toks viešas atviras priešiškumas imigrantams Portugalijoje dar prieš kelerius metus buvo neįsivaizduojamas.
Staigus ir augantis A. Venturos dalyvavimas Portugalijos politikoje atėmė paramą iš dviejų pagrindinių šalies partijų, kurios pastarąjį pusšimtį metų pasikeisdamos valdė šalį: centro dešiniosios Socialdemokratų partijos, šiuo metu esančios valdžioje, ir centro kairiosios Socialistų partijos.
Tarp kandidatų buvo tik viena moteris. Portugalija niekada neturėjo moters ar ne baltaodžio valstybės vadovo poste.
Iššūkiai būsimam prezidentui
Praėjusią gegužę Portugalijoje vyko treti visuotiniai rinkimai per trejus metus – tai buvo blogiausias politinio nestabilumo laikotarpis per kelis dešimtmečius. Stabilizuoti padėtį yra pagrindinis iššūkis būsimam prezidentui.
Populistų lyderis A. Ventura siekė imigraciją paversti rinkimų kampanijos klausimu, tačiau rinkėjams, regis, labiau rūpi būsto krizė ir pragyvenimo išlaidos.
2022 metais parlamento patvirtintas, bet dėl konstitucinių prieštaravimų sustabdytas įstatymas, leidžiantis eutanaziją ir savižudybę padedant gydytojui, taip pat greičiausiai atsidurs ant prezidento stalo.
Portugalijoje prezidentas iš esmės yra reprezentacinė figūra, neturinti vykdomosios valdžios. Dažniausiai valstybės vadovas siekia išlikti aukščiau politinių kovų, tarpininkauti ginčuose ir mažinti įtampą.
Tačiau prezidentas turi įtakingą balsą ir galingų įrankių, gali vetuoti parlamento teisės aktus, nors jo veto gali būti atmestas. Valstybės vadovas taip pat turi tai, kas Portugalijos politiniu žargonu vadinama „atomine bomba“ – galią paleisti parlamentą ir sušaukti pirmalaikius rinkimus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
