Artimųjų Rytų tyrimų centro analitikų teigimu, šiame chaose Vidurio Azija (Kazachstanas, Uzbekistanas, Kirgizija, Turkmėnija ir Tadžikistanas) iš ramios periferijos virsta svarbiu Eurazijos geopolitiniu „lankstu“. Būtent čia dabar sprendžiama prekybos ir saugumo ateitis, skelbiama „Pravda Heraščenka“.
Kinijos ir Turkijos įtaka regione auga
Pekinas greičiausiai prisitaikė prie naujos realybės. Praradusi milijardines investicijas Irane, Kinija nukreipė kapitalo srautus į stabilesnes Vidurio Azijos šalis. Kazachstanas tapo pagrindiniu partneriu, gavusiu dešimtis milijardų dolerių transporto ir energetikos projektų plėtrai. Ypatingą reikšmę turi geležinkelio Kinija–Kirgizija–Uzbekistanas statyba, kuri suteikia Kinijos Liaudies Respublikai (KLR) galimybę sutrumpinti kelią į Europą, aplenkiant Rusijos Federaciją ir Artimuosius Rytus.
Kinija stiprina įtaką per investicijas į energetiką, duomenų centrus ir baterijų gamybą. Taip formuojama technologinė regiono priklausomybė, dėl kurios vietos šalyse auga nepasitenkinimas. Čia baiminamasi tiek skolų priklausomybės, tiek ekologinių Kinijos projektų pasekmių.
Savo vaidmenį stiprina ir Ankara, bandanti paversti Tiurkų valstybių organizaciją pilnaverčiu ekonominiu ir politiniu bloku. Turkija skatina karinį bendradarbiavimą, parduoda bepiločius orlaivius (BPO) bei priešlėktuvinės gynybos (PG) sistemas ir dalyvauja bendrose pratybose. Svarbus projektas – Zangezūro koridorius, turintis sujungti Kaukazo ir Vidurio Azijos transporto maršrutus į vientisą tinklą. O dar vieno, „Žaliosios energetikos“ koridoriaus sukūrimas turėtų paversti Ankarą elektros energijos tranzito centru.
Rusijos galios saulėlydis ir JAV sugrįžimas
Maskva susidūrė su kritiniu iššūkiu savo hegemonijai regione. Karas Ukrainoje ir sankcijos išsekino resursus, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) degraduoja, o aukštos Rusijos Federacijos centrinio banko palūkanų normos riboja investicijų galimybes. Tuo tarpu Rusijos karinės bazės tuštėja, o patys Vidurio Azijos šalių gyventojai uždarbiauti vis dažniau renkasi KLR arba Turkiją.
Viskas, kas lieka Kremliui, tai „mažų sąnaudų kenkimo“ (angl. spoilerism) taktika: bandymai primesti „Dujų sąjungą“ ir senų dujotiekių kontrolės naudojimas, siekiant blokuoti tiesioginį tiekimą iš regiono į Kiniją ir Europą.
Amerika po ilgos pertraukos grįžta į regioną su konkrečiais darbais. Vašingtoną domina ne tiek politika, kiek prieiga prie kritiškai svarbių išteklių – urano ir retųjų žemių metalų, kurių gausu Vidurio Azijoje. Taip pat siūlomi infrastruktūros ir energetikos tinklų modernizavimo projektai mainais į saugius transporto koridorius.
Trys raidos scenarijai iki 2030 metų
Analitikai išskiria tris galimus ateities scenarijus:
- Kinija taps visiška regiono šeimininke, visur įdiegusi savo skaitmeninę valiutą.
- Vakarams ir Turkijai pavyks sukurti galingą „Vidurinį koridorių“, kuris atsvers Kinijos įtaką.
- Blogiausias scenarijus: chaosas iš Irano galutinai destabilizuos situaciją. Tokiu atveju didieji projektai sustos, o aplink pagrindinius naftos, dujų ir kitų išteklių telkinius prasidės kova dėl atskirų „įtakos zonų“.
Šiandien Vidurio Azija tampa naujos geopolitinės konkurencijos arena. Tačiau, kitaip nei XIX amžiuje, kova vyksta ne tiek dėl teritorijų, kiek dėl transporto koridorių, energetikos mazgų ir technologinių standartų kontrolės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
