Šio trečiadienio vakarą iš Siksto koplyčios Vatikane kamino pakilo balti dūmai, o netrukus nuskambėjo Šv. Petro bazilikos varpai, patvirtinantys, kad naujasis popiežius tikrai išrinktas. Tai buvo viena trumpiausių konklavų – popiežius išrinktas po penktojo balsavimo.
Taigi 266-uoju popiežiumi išrinktas kuklumu garsėjantis kardinolas jėzuitas iš Argentinos Jorgio Mario Bergoglio. Todėl neatsitiktinai jis pasirinko skurdžiųjų globėjo Pranciškaus vardą. 76-erių italų kilmės argentinietis tarp lyderių nebuvo minimas, tačiau jis buvo vienas iš buvusio popiežiaus Benedikto XVI konkurentų.
Lyg ir daug netikėtumų, tačiau tikrai pelnytai ir laiku popiežiumi išrinktas jėzuitų kardinolas iš Lotynų Amerikos, kur katalikybė sparčiausiai plito pastaraisiais dešimtmečiais. Reikia pripažinti, kad daugiausia katalikų yra jau ne Europoje, nors konklavoje iš 115 dalyvavusių kardinolų net 55 buvo iš Europos valstybių. Neabejokime, kad ir šis santykis greitai ir pelnytai pasikeis.
Pasitvirtino ir žinomas posakis: „Kas į konklavą atvyksta būdamas popiežiumi, tas iš jos tyliai išvyksta būdamas kardinolu“. Šį kartą į konklavą susirinkę kardinolai, žurnalistų paklausti apie žiniasklaidoje paskelbtus realiausius pretendentus į popiežiaus sostą, juokavo, kad Šventoji Dvasia laikraščių neskaito, o ieškodami tinkamiausio kandidato būtent jos patarimo prašys kardinolai.
Šis posakis nepasitvirtino tik renkant 265-ąjį popiežių. Kardinolas Jozephas Aloyzas Ratzingeris 2005-aisiais buvo ryškus lyderis. O štai apie kardinolą Karolį Józefą Wojtyłą 1978-aisiais taip pat niekas nekalbėjo. Tada popiežius buvo renkamas po tik 33 dienas trukusio Jono Pauliaus I (kardinolo Albino Lucianio) pontifikato. Manoma, kad kardinolai konklavoje nesugebėjo išsirinkti iš kelių stipriausių kandidatų, todėl po ilgos, per 700 metų trukusios italų kilmės popiežių plejados popiežiumi išrinko palyginti jauną 58-erių lenką. Jonas Paulius II popiežiumi buvo net 27 metus.
Taigi praėjusį antradienį 115 kardinolų konklava balsavo pirmą kartą, trečiadienį ryte balsavo du kartus ir vakare – dar du kartus. Smalsu, tačiau daugiau apie konklavos eigą tikriausiai nieko niekada nesužinosime. Tai – paslaptis, kurią žino tik dalyvavusieji konklavoje kardinolai. Visi konklavose tvarkomi užrašai sudeginami garsiojoje krosnyje, archyvui apie tai įrašų irgi nepaliekama, o kardinolai pasižada tylėti. Beje, pasitraukdamas popiežius Benediktas XVI net sugriežtino popiežių renkančios kardinolų konklavos vidaus taisykles, pavyzdžiui, apie konklavą prasitaręs kardinolas iš karto būtų ekskomunikuotas ir net pašalintas iš Bažnyčios. Didesnės bausmės katalikui negali būti.
Ar visais laikais buvo laikomasi tokio slaptumo? Ne. Apskritai iki IV–V a. popiežius, Romos vyskupus rinkdavo paprasti piliečiai, kunigai ir Romos apylinkių vyskupai. Vėliau iškilo pavojus, nes pasaulietiniai vadovai labai norėjo daryti įtaką renkant popiežius. Tačiau ir ši priežastis – ne pagrindinė. Konklava XIII a. juridiškai buvo įteisinta dėl kitos priežasties.
Žodis „konklava“ kilęs iš lotynų kalbos žodžių cum clave (lot. su raktu), taigi naujojo popiežiaus rinkėjai būna užrakinami. Kodėl? Ne patys kardinolai nusprendė užsirakinti, tai įvyko dėl paprastų tikinčiųjų iniciatyvos. XII–XIII a. kardinolų kolegiją sudarydavo apie 30 narių. Mirus popiežiui jie paprastai labai ilgai svarstydavo, ką išrinkti naujuoju popiežiumi. Neretai kildavo ginčų, svarstymai užtrukdavo net kelerius metus. Todėl 1216-aisiais, mirus popiežiui Inocentui III, Perudžioje susirinkusius kardinolus vietos gyventojai užrakino rūmuose ir pagrasino, kad tol jų neišleis, kol jie neišrinks naujojo popiežiaus.
Tokia istorija pasikartojo ir 1241-aisiais Romoje, renkant popiežių Celestiną IV ir 1243-iaisiais renkant Inocentą IV. Taip paprasti tikintieji privertė kardinolus ilgai nedelsti. Tikinčiųjų kantrybės taurė įskilo 1268-aisiais Viterbo mieste vykusios konklavos metu, kai 18 kardinolų popiežių rinko net trejus metus. Galiausiai pranciškonų vadovo Šv. Bonaventūro pakurstyti vietos gyventojai kardinolus užmūrijo miesto popiežių rūmuose. Negausų maisto davinį jiems nuleisdavo pro praardytą stogą. Kardinolai tol buvo laikomi uždaryti, kol 1271 m. pagaliau išrinko popiežių Grigalių X. Šis popiežius jau oficialiai ir juridiškai įteisino konklavą. Toks popiežiaus rinkimo būdas iš esmės, tik su menkais pakeitimais išliko iki šių dienų.
Būtina paminėti ir paneigti šiomis dienomis vėl pasklidusius gandus apie vadinamąją Šventojo Malachijo pranašystę. XI a. gyvenęs šventasis 1140 m. atvykęs į Vatikaną esą matęs regėjimą – išvydęs būsimus 111 popiežių iki Paskutiniojo teismo dienos. Skaičiavimų duomenimis, paskutinis sąraše turėjo būti Benediktas XVI. Toliau – karo liepsnos, gėrio ir blogio jėgų mūšis– Armagedonas. Tačiau kritikai tvirtina, kad Šv. Malachijo pranašystė yra suklastota: tai – tik nepasotinamo žmonių smalsumo dirginimas.
