Balandžio 24 dieną, penktadienį, 18 valandą festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncerte „Visada girdi muziką“ su Klaipėdos kameriniu orkestru gros trombonininkas Mike‘as Svoboda (Vokietija).
Koncertas nestokos gero jumoro ir teatrališkumo, nes jame dalyvaus Klaipėdos dramos teatro aktorius Darius Meškauskas, perkusistas Saulius Astrauskas bei dirigentas Vytautas Lukočius.
Fantastiškai valdantis tromboną M. Svoboda taip pat yra daugiau nei 100 kūrinių autorius. Dauguma jo projektų apjungia įvairius džiazo, klasikinės bei naujosios muzikos žanrus, satyrą ir komediją. Kompozitoriui artimas rekompozicinis kūrybos būdas, kai perkuriama kitų autorių muzika. Toks yra „ALIAS – Mozart aka Rossini“ / „ALIAS. Mozartas taip kaip Rossini“ trombonui, perkusijai, skaitovui ir styginių orkestrui. Jame žinomas W. A. Mozarto bei G. Rossini melodijas šmaikštusis Mike’as pagardina kulinariniais prieskoniais. Instrumentų, kuriais gros perkusistas S. Astrauskas, sąraše randame įvairiausius virtuvės įrankius, pradedant peiliais, puodais ir baigiant mikseriais; klausytojai galės įvertinti tiek koncertinių, tiek virtuvinių lėkščių skambesį.
Perkusistas Saulius Astrauskas
Tačiau išoriškai nerūpestingo ir efektingo M. Svobodos kūrinio esmė paslėpta kur kas giliau. Tai kūrėjo pašaukimas, kurį D. Meškauskas išsakys kompozitoriaus Rossini žodžiais: „Jei kartą šitai pradėjai – nebepabėgsi. Visada girdi muziką.“ Amžina kūrėjo problema, jo sielos amžinas variklis. „Reikia nukreipti dėmesį kitur. Užsiimti kuo nors kitu. Tikra beprotybė... Dar viena kompozicija. Nieko kita nemoku. Nieko kita nesimokiau. Nesu niekas kitas. Kompozitorius, kompozitorius. Gana.“
Šio intriguojančio kūrinio klausysimės antrojoje koncerto dalyje. Na, o koncertą pradės J. S. Bacho sūnų Charlo Philippo Emanuelio Bacho bei Wilhelmo Friedemanno Bacho Sinfonijos, kuriose V. Lukočius ne tik diriguos, bet ir skambins klavesinu. Orkestras dar išpildys Dmitrijaus Šostakovičiaus muziką iš kino filmo „Gylys“ ir „Hamletas“.
Aktorius Darius Meškauskas
Tarp Bacho ir Šostakovičiaus įsiterps Loretos Narvilaitės kompozicijos „Žaibai ir vėjai (Pamačius vakarą dangaus dugne)“ trombonui ir mušamiesiems premjera. Autorė pripažįsta seniai turėjusi sumanymą parašyti kūrinį Mike‘ui Svobodai ir, atlikėjo paskatinta, su dideliu polėkiu šiemet jį įgyvendino.
Kūrinyje vienodai reikšmingos ir sudėtingos abiejų solistų partijos. Išnaudojamas platus trombono diapazonas, dominuojant aukšto registro ir smulkios faktūros garsams, daugiagarsiai akordai, ilgos, dainingos frazės.
Antra vertus, S. Astrausko aistra savo profesijai, ieškojimas paties geriausio skambesio suteikė kompozitorei galimybę pažinti ir pasirinkti gausų, spalvingą mušamųjų instrumentų arsenalą.
Pavadinimą kūrybinio darbo pabaigoje L. Narvilaitei „pasufleravo“ Henriko Radausko eilėraštis, labiausiai atliepęs tiek pačios muzikos, tiek jos autorės emocijas: „Žaibų ir vėjų sudraskytos upės / Nuo juodo kalno krenta į mane, / Ir sakalas, ant debesio nutūpęs, / Pamatė vakarą dangaus dugne.“
Tiek Klaipėdos kamerinio orkestrui, tiek festivalio rengėjams šis koncertas kelia daug meninių bei organizacinių rūpesčių. Tačiau visi dirba su entuziazmu ir gražaus įvykio laukimo nuotaika. Solistai ir dirigentas studijuoja partitūras ir ruošiasi pasidalinti su jumis, mieli klausytojai, savo Muzika. Visada ją girdi!
