Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento nuomone, jauni žmonės, kurie renkasi profesiją, turėtų nepamiršti, kad pasaulis sparčiu žingsniu juda naujų technologijų link, pramonė keičiasi ir neturinčių programavimo gebėjimų specialistų ateityje reikės vis mažiau.
„Akivaizdu, kad vis labiau bus vertinamas specialistas turintis platesnį akiratį ir globalų matymą, gebėjimas skirtingas žinias pritaikyti konkrečioms situacijoms, neatsiejama kiekvieno specialisto dalimi taps technologinės žinios. Todėl abiturientai turėtų galvoti ne apie tai, kas yra madinga ir populiaru dabar, o apie tai kaip verslas, mokslas ir visos kitos sritys keisis artimiausius 10-20 metų ir kokie gebėjimai bus reikalingi“, stojantiesiems galvoti į priekį pataria R. Dargis.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, dabartiniams abiturientams gairėmis, kokią specialybę rinktis, gali būti vyriausybės paskelbtos sumanios specializacijos kryptys.
„Vyriausybė neseniai paskelbė sumanios specializacijos programos pradžią ir patvirtinusi šešias sumanios specializacijos kryptis – energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos. Manau, kad ir dabartiniams abiturientams tai galėtų būti tam tikros gairės, sprendžiant, kokios specialybės bus paklausiausios artimiausią dešimtmetį Lietuvoje“, teigia R. Dargis.
Tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo įmonės „Manpower“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė sako, kad didžiausius atlyginimus šiai dienai siūlo naujųjų technologijų, finansų ir investicijų, energetikos kompanijos.
„Iš pozicijų išskirčiau įvairių sričių korporacijų vadovus, mokslinių tyrimų vadovus, atradėjus, nišinių technologijų IT specialistus, investavimo srities aukščiausio lygio specialistus, bankininkus. „Manpower“ Lietuvoje praktikoje didžiausi siūlomi fiksuoti atlyginimai svyruoja nuo 3 000 iki 5 000 eurų atskaičius mokesčius. Tokius atlyginimus gavo Lietuvos padalinio vadovo, Baltijos šalių regiono koordinatoriaus, IT architekto darbui su užsienio projektais, gamybos vadovo pozicijas užimantys darbuotojai užsienio kapitalo įmonėse (JAV arba Skandinavijos šalyse)“, kokių profesijų atstovai uždirba daugiausiai pasakoja B. Petikonis-Šabanienė.
Anot B. Petikonis-Šabanienės, atlyginimus dažniausiai lemia ne įmonės apyvarta, o generuojamas pelnas, todėl, pavyzdžiui, vadovų priedai, tad ir vidutinis atlyginimas neretai yra susijęs su įmonės finansinių tikslų įgyvendinimu. „Pačių kandidatų lūkesčiai puikiai atspindi susidariusią praktiką. Kandidatuojančių į gerai apmokamas pozicijas lūkesčiai neretai yra susiję su realiais finansiniais rezultatais, kuriuos jie įsipareigoja pasiekti dirbdami toje pozicijoje, atsakomybės mastu, procesų sudėtingumu, pavaldinių skaičiumi, organizacijos dydžiu. Vykdydami atrankas vidutinės ir aukščiausios grandies vadovų pozicijoms esame pastebėję, kad kandidatų lūkesčiai priklauso ir nuo to, ar jie kandidatuoja į lietuviško, ar užsienio kapitalo įmonę. Kandidatuojant į pastarąsias, lūkesčiai būna didesni“, pasakoja B. Petikonis-Šabanienė.
Be to, Tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo įmonės vadovė pastebi, kad lūkesčiai ir siūlomi atlyginimai, viršijantys vidurkį, yra mažiausi Lietuvoje. Atlygis užsienio kapitalo įmonėse yra daug didesnis, tad ir jų padaliniuose Baltijos šalyse mokamas darbo užmokestis yra atitinkamai patrauklesnis. „Įtakos dideliems atlyginimams turi ir tam tikrų profesijų paklausa rinkoje. „ManpowerGroup“ šių metų pasaulinis tyrimas parodė, kad labiausiai rinkose trūksta patyrusių aukšto lygio pardavimo specialistų, inžinierių, technikų, efektyvių vadovų su tarptautine patirtimi, finansų profesionalų, IT žinovų, tad tikėtina, kad šių kategorijų darbuotojams bus siūlomi didžiausi atlyginimai. Esant laisvam darbuotojų judėjimui Europoje panašios tendencijos netruks įsitvirtinti ir Lietuvoje“, sako B. Petikonis-Šabanienė.
