Jeigu anksčiau pasaulio lyderiams buvo svarbios pasaulio žinios (angl. global knowledge), ateities lyderystė priklauso kūrybingumui. Tai yra vienas iš daugelio signalų, kad verslo pasaulis evoliucionuoja iš informacinio amžiaus, kur dominavo techniniai įgūdžiai, o žinios ir patirtis buvo visa ko karaliai, rašo CNN.
Danielis H. Pinkas savo knygoje „A Whole New Mind: Why Right Brainers Will Rule the Future“ pastebi, kad dabartinė pasaulio situacija – daiktų perteklius, ofšorinių paslaugų užsakymas iš Azijos, automatizacija – veda į visiškai naują erą – konceptualųjį amžių.
Kadangi darbuotojai braižo savo ateities planus ir kryptis, svarbu žinoti, kokių jų gebėjimų kompanijoms reikės ateityje.
Konceptualiame amžiuje dominuos dešiniojo smegenų pusrutulio įgūdžiai. Atsižvelgiant į pokyčių greitį ir sudėtingumą, darbuotojams reikės šio to daugiau nei tik žinių ir patirties. Geriausi ateities darbuotojai privalės gebėti kūrybiškai spręsti kylančias problemas, ieškodami geriausių sprendimo būdų apjungti iš pažiūros visiškai skirtingus dalykus, sugebėti savo idėjas perteikti metaforomis, nes kontekstas joms gali tiesiog neegzistuoti. Taip gali nutikti dėl to, kad naujos informacijos kiekiai apie bet kokį svarstomą dalyką nuolat augs. Todėl ateities kompanijoms, siekiant išplaukti informacijos jūroje, teks pasitelkti kūrybišką mąstymą, sujungiant žinių analizę (už kurią atsakingas kairysis smegenų pusrutulis) ir kūrybą (dešiniojo smegenų pusrutulio funkcija).
Lisa Bodell knygoje „Kill The Company“ aptariami svarbiausi įgūdžiai, kurių darbuotojams prireiks konceptualiame amžiuje.
1. Strateginė vaizduotė, arba kitaip tariant „svajojimas apie ateities tikslus“.
Šių dienų darbuotojai yra įklimpę į nesibaigiančius dienos darbus, todėl jų gebėjimas svajoti apie tolimą ateitį yra išblėsęs. Tačiau, kaip pastebi L. Bodell, ateities darbuotojas turės išmokti intensyviai svajoti apie ateities galimybes ir kurti atitinkamus scenarijus toms galimybės pasiekti. Meskite sau iššūkį ir pabandykite įsivaizduoti savo darbovietę po dešimtmečio, 2020 metais. Dar daugiau – pabandykite savo ateities viziją nupiešti, sukurkite žurnalo viršelį, diagramas, vizualinę koncepciją kaip viskas galėtų atrodyti po 10 metų.
2. Provokuojantys klausimai. Taip vadinamas gebėjimas užduoti sumanius ir dažnai jaudinančius klausimus. Transformacijos galia slypi gebėjime užduoti tokius klausimus, kurie verčia mus permąstyti objektyvias tiesas. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos industrijoje įprasta terminą „gydyti ligas“ galima transformuoti į atvirkščią situaciją, „ligą gydyti nuo jos apsaugant“, t.y. suteikiant sveikatinimo paslaugas. Norint surasti naujus atsakymus į įprastus klausimus, būtina klausti taip, kad aplinkinius priverstumėte suabejoti objektyviomis tiesomis.
3. Kūrybiškas problemų sprendimas. Greitos ir visiems žinomos strategijos konceptualiame amžiuje bus pasmerktos žlugti. Todėl darbuotojams būtina nuolat mankštinti kūrybišką problemų sprendimo paieškos mąstymą. L. Bodell siūlo šiuos įgūdžius lavinti permąstant kasdienių daiktų funkcijas ir paskirtis. Pavyzdžiui, paimkite popieriaus segtuką, žirkles, bet kokį kitą daiktą ir įsivaizduokite, kad nežinote, kam šie daiktai yra skirti. Sugalvokite naujų jų pritaikymo būdų. Tai padės jums rasti naujų sprendimo būdų netikėtose kitose situacijose.
4. Judrumas. Eiti koja kojon su pokyčiais yra iššūkis, tačiau greitai priimti netikėtas situacijas ir į jas reaguoti yra geras apibūdinimas žodžio judrumas. Pasaulyje, kuriame vienintelis pastovus dalykas yra pokyčiai, nebeužtenka plano B, tenka pasirengti ir C, D bei E planus. Ugdant pasirengimo netikėtoms situacijoms gebėjimus, patariama treniruotis kasdienėje aplinkoje. Pavyzdžiui, projekte, prie kurio dirbate, pritaikyti netikėtas situacijas, perpus sumažinti biudžetą, skirti perpus mažiau laiko nei jums iš tiesų jo duota, apriboti galimybę naudotis technologijomis ir pan. Planuoti sėkmę dirbtinai prisikuriant kliūčių padeda išsiugdyti gebėjimą būti judriu bei pasiruošti pokyčiui net ir tada, kai jis yra netikėtas.
5. Atsparumas. Ugdydami gebėjimą būti judriu, darbuotojai tuo pačiu metu turės pademonstruoti ir savo atsparumą. Atsparumas apibūdinamas kaip įgūdis būti atkakliam ir gebėti priimti kylančius sunkumus. Darbuotojai, kurie yra atsparūs kliūtims, neabejotinai įgis pranašumą konkurencinėje kovoje. Šį įgūdį siūloma lavinti žaidimu „iš neįmanomo į įmanomą“. Surašykite atsakymus į šiuos klausimus: Ko klientas galėtų paprašyti, ko niekada jam negalėtumėte duoti? Kas įmonei atsitiktų, jeigu kliento neįmanomas noras būtų išpildytas? Koks neįmanomas pokytis neabejotinai pagerintų jūsų darbą? Kai jau turėsite sąrašą dalykų, kurie yra neįmanomi, galėsite imtis kito etapo – sprendimų būdų paieškos, kaip neįmanomus dalykus paversti įmanomais.
Verslo pasaulis šiuo metu stovi kryžkelėje į naują konceptualų amžių. Darbuotojai privalo lavinti savo gebėjimus kūrybiškai mąstyti, nes to neabejotinai prireiks ateityje. Jeigu tam bus ruošiamasi iš anksto, ateinantys pokyčiai nebus tokie staigūs ir skausmingi.
