Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Nieko ten blogo nebuvo, - pareiškė vienos Šilutės rajono seniūnijos socialinio darbo organizatorė Ona Bubliauskienė, "Akistatos" žurnalistei paprašius plačiau papasakoti apie šiai seniūnijai priklausančiame kaime gyvenančio keturmečio Taduko (vardas pakeistas) sužalojimo aplinkybes. - Mano akimis, ten visai normali šeima, vaikai auga prižiūrėti, o nuo nelaimių nė vienas nesame apsaugoti...
Pašnekovė tik iš žurnalistės išgirdo "naujieną", jog "labai toli", maždaug už septynių kilometrų nuo seniūnijos centro gyvenanti jauna šeima - nespjaunanti į svaigalus, kad Astos vyras ir dviejų mažučiukų vaikų tėvas Antanas B. (22 m.) beveik neišsiblaivo ir kone kasdien žmoną "auklėja" kumščiais, o vis įsiplieskiančius konfliktus tarp sutuoktinių nuolat aiškinasi apylinkės inspektorius.
- O tai ko ji, Asta, tyli? - nusistebėjo socialinio darbo organizatorė. - Ko kaimynai nieko nepraneša? Iš kur man žinoti apie visus skandalus - aptarnaujamoje teritorijoje gyvena dešimtys kur kas sunkesnių šeimų, vos spėju apsilankyti jose!
Kas nutiko Tadukui?
Ona Bubliauskienė - iš dalies teisi: pastaraisiais metais padidintos rizikos šeimų daugėja lyg grybų po lietaus, todėl neretai fiziškai neįmanoma visų asocialų sužiūrėti, visas negeroves skubiai išsiaiškinti, ką jau kalbėti apie kokias nors auklėjamąsias priemones, griežtesnius pokalbius ar nuolatinę kontrolę... Tačiau, kita vertus, ar ne per dažnai "visi šunys sukariami" ant laiko ir transporto stokos, o akivaizdžios problemos - dirbtinai sumenkinamos, jų stengiamasi nepastebėti? Antai kaip galima spręsti iš žurnalistės pokalbio su socialinio darbo organizatore, girtaujantis bei smurtaujantis vyras ir tėvas - anokia bėda! Svarbiausia, kad vaikeliai nebadauja, nešąla, yra nuprausti ir aprengti...
Tad kas gi nutiko mažajam Tadukui? Buvo eilinės vasaros dienos pavakarys. O Antano ir Astos troboje - eilinės peštynės. Niekas tiksliai nežino, ar tąsyk Antanas prisisiurbė vienas, ar... padedant žmonai. Aišku tik tai, jog stipriai apgirtęs Antanas su Asta ėmė pyktis. Pajutusi, kad vyro agresyvumas auga, Asta viską metė ir išdūmė pas netoliese gyvenančią Antano seserį. Du mažamečiai - ketverių Tadukas ir, regis, dar nė metukų nesulaukęs broliukas - liko įsiutusio girtut girtutėlio tėvo žinioje. O kai maždaug po keturių valandų, prieš pat vidurnaktį, Antanas prapuolėlę žmoną kaime surado ir "parsivarė" namo, ši vyresnėlį sūnelį rado visą kruviną. Kad ir klausė vyro, kas vaikui nutikę, Antanas nesiteikė paaiškinti. Na, o pats Tadukas motinai sušnibždėjo, kad jį nuskriaudė tėvelis... Vaiko pakaušyje žiojėjanti kirstinė žaizda gausiai kraujavo, tad Asta paliepė Antanui eiti pas kaimyną ir paprašyti, kad šis vaiką pavėžėtų iki rajono ligoninės priėmimo skyriaus. Matyt, jausdamas kaltę, šį žmonos nurodymą vyras įvykdė.
Auklė pripūtė keturias promiles
Gydytojai susiuvo kirstinę žaizdą, sutvarstė vaiko galvutę ir apie nukentėjusį mažametį, kaip priklauso, informavo policijos komisariato budėtojų skyrių. Pareigūnai tučtuojau prisistatė pas "rūgštele atsiduodančią" vaiko motiną ir sužinojo, kad Tadukas galėjo būti sužalotas girto tėvo. Į pareigūnų rankas patekęs Antanas B., atvežtas į areštinę, pripūtė daugiau nei keturias promiles alkoholio! Štai kokiame stovyje esančiai "auklei" motina buvo palikusi ne tik keturmetį sūnelį, bet ir pirmuosius žingsnelius žengiantį kūdikį! Beje, tuomet ir patsai tėvas nedrįso neigti nekišęs prie sūnaus nagų. Girdi, buvęs girtas, tai gal "netyčia" vaiką ir pastūmęs... Tačiau kitądien, jau išsiblaivęs, Antanas B. kategoriškai pareiškė sūnaus nelietęs.
Nesant tiesioginių įvykio liudytojų ir turint omenyje tai, jog keturmetis Tadukas dar beveik nekalba (tyrėjai Jurgitai Nausėdienei vaikas nesugebėjo nuosekliai papasakoti, kaip viskas buvo; kilo įtarimas, kad berniukas - įbaugintas, prigrasintas tėvo neišduoti), pripažinkime, visi koziriai - Antano B. pusėje. Tačiau džiaugtis jam dar per anksti! Vaiko sužalojimo aplinkybes besiaiškinančiai pareigūnei iškart kilo įtarimas, jog tėvo nurodytomis aplinkybėmis susižalojęs vaikas turėjo patirti visai kitokio pobūdžio traumą! Todėl buvo nuspręsta Taduką pasiųsti į Klaipėdos ekspertinį skyrių atlikti teismo medicininę ekspertizę. Vienas iš labiausiai tyrėją dominančių klausimų - ar tokį galvos sužalojimą berniukas galėjo patirti nugriūdamas pats, ar veikiant pašalinei jėgai (pavyzdžiui, jį pastūmus).
Antanui B. jau pareikšti įtarimai dėl neatsargaus vaiko sužalojimo. Tačiau jei teismo ekspertai patvirtintų, kad berniukas nukentėjo veikiant pašalinei jėgai, tėvo atsakomybė būtų sugriežtinta. Greičiausiai to labiausiai baimindamasi Asta B. iš pradžių nieku gyvu nesutiko, kad mažylį apžiūrėtų teismo ekspertai. Atseit nenorinti, kad vaikas būtų traumuojamas (!), be to, neturinti kam palikti mažesniojo sūnelio. Vis dėlto ponią pavyko įkalbėti - ji su Taduku policijos transportu buvo nuvežta į Klaipėdą ir greitai parvežta atgal.
Pasak tyrėjos Jurgitos Nausėdienės, aiškiai jaučiasi, kad Asta B. iš paskutiniųjų stengiasi vyrą apginti, pateisinti. Tačiau tai dar nieko nereiškia. Principinga pareigūnė užsimojusi viską kruopščiai išsiaiškinti, surinkti kuo daugiau įrodymų ir smurtautojo bylą išsiųsti į teismą.
Na, o kitų kaimo gyventojų nuomone, atsakomybė už vaikui padarytas skriaudas turėtų kristi ne tik ant tėvo, bet ir ant motinos pečių. Kur esą ASTOS protas mažučiukus vaikelius palikti įniršusio girtut girtutėlio tėvo rankose, o pačiai iki vidurnakčio kažkur bastytis, išgėrinėti! Mat nors tąvakar Astos blaivumo niekas nenustatinėjo, ji pati pareigūnams prisipažino gėrusi alaus (o, beje, socialinio darbo organizatorei Asta prisiekinėjo "pirmąsyk gyvenime" paragavusi "mix" kokteilio - tai kam sakė tiesą, o kam - melavo?). Tad ar galima tokią motiną vadinti rūpestinga, pareiginga, mylinčia vaikus, ir ar akivaizdus motinos abejingumas nėra nusikalstamas?
Kūdikio žastikaulį sulaužė... netyčia!
Negali nestebinti ir kol kas nelaimingu atsitikimu įvardijamas įvykis viename Šakių rajono kaime. Čia, palikta tėvo priežiūrai, nukentėjo trijų mėnesių Ernesta (vardas pakeistas): mažylei diagnozuotas žastikaulio lūžimas. Nerijus V. (24 m.) pareigūnams pasiaiškino, neva dukrelę pamaitinęs, o po to pakėlęs, kad atsirūgtų. Tuosyk mažylė išslydusi iš rankų. Krentantį vaiką Nerijus esą spėjęs sugriebti už rankytės, ir to neva užtekę, kad lūžtų žastikaulis...
Toks tėvo paaiškinimas nustebino ir pareigūnus, ir mažajai pacientei pirmąją pagalbą suteikusius medikus. Jų tvirtinimu, neįtikėtina, kad tokią traumą kūdikis galėjo patirti tėvo nurodytomis aplinkybėmis.
Kaip viskas buvo iš tikrųjų, bus išsiaiškinta per ikiteisminį tyrimą. Anot nepilnamečių reikalų inspektorės, pirmiausia bus nustatinėjama, ar tėvas vaiką sužalojo tyčia, ar netyčia. Nuo gauto atsakymo į šį klausimą esą ir priklausys, ar Nerijui V. bus pareikšti kokie nors įtarimai. Kaip bebūtų, kūdikio tėvui gresia dideli nemalonumai, mat net ir netyčiniai veiksmai nuo atsakomybės neatleidžia.
Kaip "Akistatai" minėjo Šakių rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Bronė Valaitienė, iki šio įvykio Nerijaus V. ir jo sugyventinės Almos šeima į tarnybos "juoduosius sąrašus" nebuvo įtraukta.
- Tačiau dabar šitą šeimynėlę akylai stebėsime, - garantavo vaikų teisių gynėja.
Anot B. Valaitienės, išties sunku suvokti galimybę, kad, kūdikį sugriebus už rankytės, lūžtų žastikaulis. Tad tarnybos vadovei irgi labai smalsu, ką nustatys teismo medicinos ekspertai.
Beje, B. Valaitienė puse lūpų prasitarė, jog nuo senų laikų tarnyba turi vargo su... nedorai gyvenančia Almos motina. Todėl tarnybos darbuotojų nenustebino prastos naujienos apie nepakankamai prižiūrimus Almos vaikelius - obuolys nuo obels, girdi, netoli nurieda...
Tėvų klaida - vaiką laikyti nuosavybe
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė irgi stebisi neatsistebi mažiausiųjų šalies piliečių patiriamomis traumomis, o dar tiksliau - daugiau nei keistomis susižalojimo aplinkybėmis. Ir nors tokiais atvejais nustatyti tiesą - ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbas, ir niekas neturi teisės tokio tyrimo kaip nors įtakoti, galima esą manyti, jog pasitaiko atvejų, kai ir pareigūnai į tokius tyrimus pažiūri "pro pirštus". Girdi, tėvai ir vaikai jau susitaikė, liudininkų - nėra, įrodymų - trūksta, tai kam dar veltui gaišti laiką... Ne ką mažesnė bėda ir tai, jog kai kuriems pareigūnams, kontrolierės nuomone, tiesiog trūksta kompetencijos, žinių, patirties. Tiesa, ši problema jau pradėta spręsti - Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ir Policijos departamento mokymo centro direktorius jau pasirašė sutartį, pagal kurią bus vykdomos specialiosios pareigūnų - apylinkės inspektorių - ruošimo programos. Tokie mokymai, tikimasi, bus labai naudingi ateityje gvildenant anaiptol nevaikiškas "vaikiškas" problemas, mat kol kas, kontrolierės žodžiais, tik retas pareigūnas moka su mažamečiais ar nepilnamečiais nukentėjėliais bendrauti, geba juos prakalbinti, paguosti, nuraminti.
R. Šalaševičiūtės įsitikinimu, ranka rankon su policijos pareigūnais, aiškinantis tėvų smurto prieš vaikus atvejus, turėtų dirbti ir mokytojai, medikai, seniūnijų darbuotojai, kaimynai, tai yra visa visuomenė. Nes tik pasijutę akylai sekami bei kontroliuojami, smurtauti nevengiantys tėvai pradės tvarkytis, laikui bėgant persiauklės.
Be abejo, anot kontrolierės, jokio pateisinimo negali būti ir motinai, mažus vaikelius ramia sąžine paliekančiai girtam, neprognozuojamo elgesio tėvui, ir nežinia kur pradingstančiai. Anot R. Šalaševičiūtės, labai blogai, jog daugelis tėvų klaidingai įsivaizduoja, kad vaikai - tarsi jų asmeniniai daiktai, su kuriais galima elgtis kaip širdis geidžia. Sveikosios visuomenės dalies pareiga esą ir yra aktyviai veikti, neužsimerkti prieš svetimą skausmą, stengtis, kad tokios nuostatos kuo greičiau būtų išguitos iš netikėlių tėvų sąmonės...
