O prie tinklų prisijungę gyventojai jau kurį laiką gyvena dėl nieko nesijaudindami, nes jų buityje susidariusios nuotekos į miesto valymo įrenginius atiteka per sandarius surinkimo vamzdžius, tada saugiai surenkamos ir išvalomos pagal aukščiausius reikalavimus.
Su reikalavimais susipažinę, bet klaidų vis dar pasitaiko
Nuotekas tvarkant savarankiškai saugumą galima užtikrinti tik laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų. Daugelis individualių namų gyventojų, savarankiškai tvarkančių nuotekas, yra su jais susipažinę, bet kad ir kaip gerai juos išmanytų, pažeidimų, dėl kurių nuotekos dažnai tampa pavojingos aplinkai, pasitaiko.
Pažeidimai neretai susiję su individualių nuotekų valymo įrenginių eksploatavimu, nesandariais nuotekų kaupimo rezervuarais ir sukauptų nuotekų transportavimu. Būtent todėl aplinkosaugininkai ir vandentvarkos įmonių atstovai nuolat ragina gyventojus pasinaudoti galimybe jungtis prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos. Tai patikimas būdas tvarkyti nuotekas taip, kad nebūtų daroma žala nei aplinkai, nei geriamojo vandens kokybei.
Prisijungti ne tik saugu, bet ir patogu
Pasak Pakruojyje veikiančios vandentvarkos įmonės „Pakruojo vandentiekis“ vadovo Stasio Tamulionio, jungtis prie miesto nuotekų valymo tinklų – ne tik saugu ir patogu, bet ir ekonomiškai naudinga. O pats prisijungimo procesas nėra neįveikiamas uždavinys ir juo labiau dabar, kai tam yra sudarytos visos sąlygos.
„Šiuo metu mūsų aglomeracijoje galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų turi beveik visi gyventojai. Ir apie 98 proc. namų ūkių jau yra prisijungę. Tai, žinoma, tikrai nėra riba, nes mes dedame visas pastangas, kad prisijungtų ir tie, kurie vis dar to nepadarė“, – tvirtina vadovas.
Ar problema finansai?
Taigi kyla svarbus klausimas, dėl kokių priežasčių gyventojai atsisako patogios buities? Anot S. Tamulionio, dažniausiai girdėta priežastis – neva gyventojai neturi tam finansinių galimybių, bet tai nėra tiesa. Ir kaip pavyzdį pateikia situaciją, su kuria vandentvarkos įmonės specialistai susiduria beveik kas dieną.
„Centralizuoti nuotekų surinkimo tinklai gyventojui privedami prie jo gyvenamojo namo sklypo ribos. Tačiau už likusią tinklų dalį, kuriuos reikia nuvesti ir prijungti prie namo, gyventojas turi susimokėti pats. Štai čia ir kyla problema, nes gyventojas ima ir atsisako, nes neva neturi tam pinigų“, – teigia pašnekovas.
S. Tamulionis pasakoja, kad tuomet siūlomas toks problemos sprendimo būdas: išlaidų sąmatą padalyti lygiomis dalimis ir nustatytą sumą išsimokėti per vienerius arba dvejus metus. Tokiu atveju gyventojui per mėnesį reikėtų sumokėti iki kelių dešimčių ar šiek tiek daugiau eurų.
Tačiau vandentvarkos įmonės vadovo teigimu, gyventojas dažniausiai vis tiek nesutinka, nes tai jam per dideli pinigai. „Galiausiai pasiūlome išsimokėti tą sumą per trejus metus. Vadinasi, gyventojui tai atsieitų tik keliolika eurų per mėnesį, tačiau jis ir vėl nesutinka. Tada susidaro įspūdis, kad galima siūlyti bet ką, bet atsakymas vis vien bus neigiamas. Tad tikroji priežastis, dėl kurios gyventojai atsisako prisijungti, yra tiesiog sąmoningumo stoka“, – tikina UAB „Pakruojo vandentiekis“ direktorius S. Tamulionis.
Netinkamai nuotekas tvarkantys gyventojai gali sulaukti administracinių baudų, siekiančių iki 1170 eurų. Taip pat iš jų gali būti pareikalauta atlyginti žalą, jeigu padarytas poveikis paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
